peleka (pterigiae, pinnae), vandens gyvūnų judėjimo organai. Iš bestuburių pelekus turi pelaginiai pilvakojai ir galvakojai moliuskai, šeriažandžiai, iš stuburinių – apskritažiomeniai, žuvys, kai kurie varliagyviai ir žinduoliai. Bestuburių pelekai yra pakitusi koja, šoninės odos raukšlės. Apskritažiomeniams būdingas priekinis ir užpakalinis pelekai ir neporinis uodegos pelekas. Žuvys turi porinius (krūtinės ir pilvo) ir neporinius (vieną arba kelis nugaros, po 1 analinį (pauodegio) ir uodegos) pelekus. Lašišinėms ir stintinėms žuvims būdingas neporinis riebalinis pelekas. Žuvų pelekai turi vidinius (susideda iš kremzlinių arba kaulinių spindulių) ir išorinius (iš odos kilmės elastingų spindulių) griaučius. Uodegos pelekas (svarbiausias žuvų judėjimo organas) būna vienaskiautis arba dviskiautis. Poriniai pelekai padeda žuvims orientuotis gylyje. Varliagyvių neporiniai pelekai yra griaučių neturinčios odos raukšlės. Iš žinduolių neporinį peleką (be griaučių) turi banginiai ir sirenos, poriniai pelekai (dar vadinami plaukmenimis) yra tik kūno priekyje, jie turi vidinius griaučius.
2271
-plaukmenys