Peleka (bltr. ir rus. Peliakancy), kaimas Baltarusijoje, Vitebsko srities Breslaujos rajone, 4 km į pietvakarius nuo Apso, prie Peleko ežero, 17 km į rytus nuo Visagino. 100 gyventojų, iš jų 80 % lietuvių kilmės, 40 % mokėjo lietuviškai (2010).
Istorija
Lietuvių etninėse žemėse įsikūrę Pelekai nuo 16 a. priklausė kunigaikščiui J. Svirskiui, 17–18 a. – jėzuitams, Kvintų, Pelikanų ir kitoms giminėms. 1714 Pelekuose pastatyta medinė Šventosios Dvasios, 1902 – mūrinė Šv. Jokūbo bažnyčia. Lietuviškas pamaldas čia aukojo lietuviai kunigai I. Budrys, A. Žeimys-Žeimavičius (šio iniciatyva ir lėšomis pastatytuose parapijos namuose iki 1907 veikė slapta lietuvių mokykla; mokytojavo jis pats su broliu I. Žeimavičiumi), iki 1936 – J. Skardinskas. 1934 Vilniaus arkivyskupas R. Jałbrzykowskio įsakymu Pelekuose uždrausti lietuviški pamokslai. 1932 Lenkijos valdžiai uždarius nuo 1925 Breslaujos apylinkėse veikiančių 12 lietuviškų pradinių mokyklų, Šv. Kazimiero draugija ir Lietuvių švietimo draugija Rytas Pelekuose (1933–36), Vainiūnuose (1930–36) ir kitur išlaikė vaikų darželius, skaityklas. Šiame krašte nuo 1935 nepavyko, kaip Pelesoje ir Gervėčiuose, atkurti lietuviškų mokyklų, krašto kultūra nukentėjo, gyventojai nutautėjo. 1980 Pelekų bažnyčia buvo uždaryta, vėliau – atkurta. Pamaldos aukojamos baltarusių kalba. 1998 Vilnijos draugija atkūrė Breslaujos rajono lietuvių švietimo draugiją Rytas ir lituanistines (sekmadienines) mokyklas Pelekuose, Vainiūniuose, Ūsionyse, Zaračoje. Pelekų lituanistinėje mokykloje mokėsi 30 mokinių. Pelekuose ir gretimuose Dvarčinių, Šalakandžių, Misų, Zabarninkų, Vainiūnų ir kituose kaimuose iki šiol iš dalies išlaikyta lietuvių kalbos vilniškių tarmė. 1955–98 Pelekuose vyko 10 mokslinių ekspedicijų.
1920–39 Pelekus buvo okupavusi Lenkija. Nuo 1939 priklauso Baltarusijai (1941–44 okupuoti Vokietijos kariuomenės).
Breslaujos apylinkėse 1880 lietuviškai kalbėjo 13 000, 1930 – 3000, 1970 – 202, 1979 – 137, 1999 – 143 žmonės. 1781 Pelekų parapijoje buvo 1480 parapijiečių, 1939 – 3263 (bent pusė dar kalbėjo lietuviškai).
J. Kudirka Apso ir Pelekų lietuviškoji kultūra Vilnius 1997; K. Garšva Lietuviai Gudijos šiaurėje / Gimtasis kraštas 2009 t. 2.
2392