pelenai

pelena, neorganiniai junginiai, kurie lieka iš sudegusių organinių medžiagų – malkų, šiaudų, durpių, skalūnų, akmens ir rusvųjų anglių. Lengvi šviesiai arba tamsiai pilki milteliai. Juose yra visų augalams reikalingų ir pasisavinamų medžiagų, išskyrus azotą, kurio junginiai degdami suskyla ir pasišalina. Cheminė sudėtis ir kiekis (medžiagos peleningumas) priklauso nuo augalų rūšies ir jų augimo sąlygų. Sudegusiuose augaluose būna 1–7 % pelenų. Didžiausią pelenų dalį sudaro 3 pagrindiniai elementai – kalis, fosforas ir kalcis; pelenuose gausu magnio ir mikroelementų. Daugiausia pelenų naudojami kaip kalkinė trąša. Medžio pelenai turi 23–40 % CaO, 2–6 % P₂O₅ ir 3–12 % K₂O. Kaip vietinė trąša naudojama seniai. Durpių pelenai turi 15–26 % CaO, 1–7 % P₂O₅, 0,5–5 % K₂O. Aukštapelkių durpių pelenuose kalcio ir kalio yra mažiau. Durpių kurui naudojama mažai, dėl to pelenų sukaupiama nedaug. Skalūnų pelenai, degiųjų skalūnų kuro atlieka, susikaupianti elektrinėse (daugiausia Estijoje ir Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje). Turi 29–52 % CaO; be to, juose dar yra 3,1–8,9 % MgO, 1,1–2,6 % K₂O, 0,1–0,2 % P₂O₅, mikroelementų (1 kg pelenų turi 250–280 mg mangano, 63–150 mg cinko, 2,5–15 mg boro, 3,5–14 mg vario, 0,7–3,2 mg molibdeno, 0,7–4,1 mg kobalto). Skalūnų pelenai būna šlakiniai ir dulkiniai. Šlakiniai skalūnų pelenai gaminami iš deginamų nemaltų skalūnų; turi 1–2 % nesudegusio skalūno, 28–38 % CaO; prieš naudojimą sijojami per 3–5 mm sietą. Dulkiniai skalūnų pelenai gaunami iš deginamų maltų skalūnų; yra labai smulkūs, dulka, turi 33–52 % CaO. Pelenai barstomi rudenį prieš dirvų skutimą arba arimą. Akmens anglių pelenai turi labai nedaug maisto medžiagų (3–8 % CaO, 0,2–0,9 % K₂O, 0,06–0,6 % P₂O₅) ir žemės ūkyje nenaudojami. Rusvųjų anglių pelenai turi iki 12–47 % CaO, šiek tiek fosforo ir kalio. Šiais pelenais kalkinami dirvožemiai. Rusvųjų anglių ir skalūnų pelenuose yra šiek tiek sunkiųjų metalų, kurie kaupiasi dirvožemyje, dėl to šiais pelenais dažnai ir gausiai netręšiama.

2262