pelnai (Microtinae), pelinių (Muridae) šeimos graužikų pošeimis. 26 gentys, apie 140 rūšių. Kai kurių pelėnų sistematika dar nenusistovėjusi. Paplitę Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Galva didesnė negu pelių, mažos, slypinčios tarp plaukų ausys, uodega dažniausiai trumpa (apie 2/3 kūno ilgio). Kūno ilgis dažniausiai 10–12 cm (kai kurių rūšių iki 36 cm), masė 15 g–1,8 kg. Nugara rusvai pilka, papilvė šviesiai pilka (yra išimčių: vandeninis pelėnas beveik juodas, kanopinis lemingas žiemą baltas). Gyvena laukuose, miškuose, kalnuotose vietovėse iki 6000 m virš jūros lygio, kai kurie prie vandens. Žemėje rausia urvus. Minta dažniausiai augalais, sėklomis, samanomis, kerpėmis (ondatra – ir vėžiagyviais, dvigeldžiais moliuskais, smulkiais stuburiniais). Kai kurie ruošia maisto atsargas. Mintantys kaloringesniu maistu aktyvūs naktį (pvz., lemingai). Dauguma labai vislūs, veda iki 7 vadų per metus, vadoje 4–8 jaunikliai. Pelėnų gausa periodiškai svyruoja. Lemingai, kai jų daug prisiveisia, toli migruoja, per migracijas masiškai žūva. Kai kurių rūšių pelėnų 1 ha gali būti 1–3 tūkst. individų. Šiaurinių populiacijų vados gausesnės negu pietinių. Pelėnai yra plėšriųjų žvėrių, smulkių žinduolių ir paukščių maistas. Dauguma pelėnų yra kultūrinių augalų kenkėjai, gali būti ligų (pvz., tuliaremijos, leptospirozės) platintojai. Ondatros vertingos dėl kailio.
pievinis pelėnas
Lietuvoje gyvena 7 rūšių pelėnai: vandeninis pelėnas, ondatra (aklimatizuota), labai dažni rudasis pelėnas (Myodes glareolus, Clethrionomys glareolus) – miškingose vietovėse ir paprastasis pelėnas (Microtus arvalis) – dirvonuose, pievose, pelėnas dvynys (Microtus rossiaemeridionalis) ir pievinis pelėnas (Microtus agrestis) gyvena pievose, pelkinis pelėnas (Microtus oeconomus) retokas, aptinkamas šlapiose pievose ir miškuose.
2005
-pelėnas