Pelenų diena. Popiežius Pranciškus atlieka patepimo pelenais apeigą per Pelenų trečiadienio Mišias
Pelen dienà, Pelen trečiãdienis, katalikų liturginė šventė, pirmoji gavėnios diena − trečiadienis po Užgavėnių. Tą dieną šventinami pelenai, atliekama simbolinė jų barstymo arba patepimo jais apeiga. Nuo Pelenų dienos prasideda gavėnia. Pelenų diena pradėta švęsti Romoje 6 amžiuje. Pelenų dieną prasidėdavo viešosios atgailos laikotarpis, bažnyčiose buvo meldžiamasi už nusidėjėlius, jiems įteikiami atgailos drabužiai, ant galvų barstoma pelenų, jie išprašomi iš bažnyčios iki jų viešosios atgailos laikotarpio pabaigos. Jiems grįžus į bažnyčią, visa bendruomenė dalyvaudavo bendrose atgailos apeigose, kurių metu galvas barstydavosi pelenais. Nuo 10 a. nusistovėjo paprotys pelenus šventinti, nuo 12 a. − imta naudoti praėjusių metų verbų pelenus.
Pelenų diena. Popiežius Pranciškus atlieka patepimo pelenais apeigą per Pelenų trečiadienio Mišias
Per šv. Mišias po Evangelijos arba homilijos skaitinio kiekvienam tikinčiajam pašventintais pelenais pabarstoma galva arba, pelenuose padažius dešinės rankos nykštį, juo daromas kryžiaus ženklas kaktoje. Kartais pelenai šventinami bei barstomi ir ne per šv. Mišias, atliekant tik Žodžio liturgiją. Barstymas arba patepimas pelenais yra lydimas dviejų liturginių formulių. Pirmoji formulė yra paimta iš Senojo Testamento: Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi (Pr 3, 19). Šiais žodžiais primenamas žmogaus trapumas ir ribotumas, skatinama sudėti visas viltis į Dievą. Antrosios formulės žodžiai, pasakyti paties Kristaus jam pradedant vykdyti savo misiją: Atsiverskite ir tikėkite Evangelija! (Mk 1, 15). Tai kvietimas remtis Evangelija visą gyvenimą. Pelenai laikomi laikinumo, atgailos ir apsivalymo simboliu. Pelenų diena dar buvo vadinama Pasninkų motina, arba Gavėnios versme, Lietuvoje – Pelene.
2245
-Pelenė