Pelesà (bltr. Пеляса, rus. Пелеса, Peliasa), kaimas Baltarusijoje, Gardino srities Varanavo rajone, 25 km į šiaurės vakarus nuo Lydos, apie 10 km į pietvakarius nuo Rodūnios, prie Pelesos upės. 168 gyventojai (2009).
Istorija
Lietuvių etninėse žemėse įsikūrusi Pelesa istorijos šaltiniuose minima 1553 kaip parapijos, 1636 – kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaitystės centras. 1917 Pelesoje pastatyta medinė, 1935 mūrinė Šv. Lino bažnyčia. 1920–39 Pelesą buvo okupavusi Lenkija. Nuo 1939 priklauso Baltarusijai (1941–44 buvo okupuota Vokietijos kariuomenės).
Lietuvybė
Lietuviškai pamaldas Pelesos bažnyčioje aukojo lietuviai kunigai B. Budreckas, J. Tutinas, J. Vienažindis. 1914 Rusijos imperijos valdžia Pelesoje pastatė pradžios mokyklą. 1920 lietuviškos pradinės mokyklos kurtos beveik visuose parapijos lietuviškuose kaimuose (Druskininkuose, Dubiniuose, Paditvyje, Pavalakėje, Piliūnuose ir kitur). 1924 už vaikų mokymą be Lenkijos valdžios leidimo nubausti 8 ūkininkai. 1927 Lenkijos valdžiai uždarius daugumą lietuviškų mokyklų, jų (iki 1931) liko Pelesoje (67 mokiniai) ir Pavalakėje (26 mokiniai). Vietoj uždarytųjų steigtos valdiškos mokyklos dėstomąja lenkų kalba. Lietuvių kalba dėstyta kaip dalykas. 1933–36 Pelesoje Šv. Kazimiero draugija išlaikė skaityklą. 1933 Vilniaus arkivyskupo R. Jałbrzykowskio įsakymu Pelesoje uždrausti lietuviški pamokslai. 1942–44 lietuviškai mokėsi 120 vaikų. 1950 Pelesos bažnyčia sovietų valdžios uždaryta, kunigas J. Vienažindis suimtas. Nuo 1958 aštuonmetėje mokykloje 5–8 klasių mokiniams buvo lietuvių kalbos pamokų.
Vietos lietuvių dzūkų tarmę tyrė ir liaudies kūrybą rinko kalbininkų ir tautosakininkų ekspedicijos (1957, 1959, 1971); šios tarmės sąsajas su vietos baltarusių ir lenkų tarmėmis 1974 tyrė kompleksinė Vilniaus, Minsko ir Maskvos filologų ekspedicija. 1971 Lietuvos komunistų partijos centro komitetas neleido į Pelesą vykti etnografų ekspedicijai, nuo 1973 varžytos ir ekskursijos. Vietos kolūkyje buvo draudžiama viešai vartoti lietuvių kalbą. 1979 Pelesoje dirbo V. Toporovo vadovaujama baltistų ekspedicija. E. Trumpa parašė knygą Pelesos šnektos balsinės fonemos ir jų variantai (2008).
1992 Vilnijos draugijos ir jos atstovo I. Šimelionio iniciatyva Pelesoje Lietuvos Respublikos lėšomis pastatyta bendrojo lavinimo vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (steigėjas – Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija). 2021 mokykloje mokėsi 100 lietuvių mokinių ir 20 ikimokyklinio amžiaus vaikų iš Pelesos ir 19 aplinkinių gyvenviečių. Laikantis naujo Baltarusijos Švietimo kodekso nuostatų nuo 2022 09 mokykloje mokoma rusų kalba. 1993 įkurtas Pelesos lietuvių visuomeninis suivienijimas Gimtinė (2021 turėjo 170 narių, pirmininkas Jonas Matiulevičius). 1992 Lietuvos Respublikos lėšomis atstatyta Pelesos bažnyčia, joje, be lietuviškų pamaldų, įvestos ir lenkiškos. Lietuviškai kalbama ir Pelesos parapijos Druskininkų, Dubinių, Paditvio, Pavalakės, Piliūnų ir kituose kaimuose.
Šv. Lino atlaidų ir Lietuvių kultūros dienos renginys Pelesos lietuvių mokykloje (2018 09)
1928 Pelesoje užrašyta apie 70 sodybų, 389 gyventojai: 226 lietuviai, 163 lenkai (iš tikrųjų, naujųjų kolonistų buvo tik 24, kiti – gudiškai pramokę lietuvių kilmės katalikai).
2392
2706