pelėžirnis

pelžirnis (Lathyrus), pupinių (Fabaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 160 rūšių. Pelėžirnis paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje – kelios endeminės rūšys.

Vienametė ar daugiametė žolė, laipiojančiu, rečiau stačiu stiebu. Lapai poromis plunksniški, baigiasi šereliu arba ūseliu, lapeliai kartais redukuoti. Žiedų vainikėlis dažniausia didelis, įvairių spalvų, žiedai susitelkę į vienašones kekes. Vaisius – plokščios arba beveik apvalios, daugiausia daugiasėklės ankštys. Dauguma pelėžirnių yra maistiniai, pašariniai, nektaringi ir dekoratyvūs augalai. Lietuvoje savaime auga 9 rūšys. Miškuose dažnas miškinis pelėžirnis (Lathyrus sylvestris), pavasarinis pelėžirnis (Lathyrus vernus), pievose – pievinis pelėžirnis (Lathyrus pratensis), pajūrio smėlynuose – pajūrinis pelėžirnis (Lathyrus maritimus). Pakelėse retai pasitaiko gumbinis pelėžirnis (Lathyrus tuberosus). Darželiuose dėl kvapių ir spalvingų žiedų labai dažnai auginamas kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus).

kvapusis pelėžirnis

pavasarinis pelėžirnis

pajūrinis pelėžirnis

126