Bugailškis Peliksas 1883 12 30Juodžiūnai (Puponių vlsč., Ukmergės apskr.) 1965 10 27Vilnius (palaidotas Rasų kapinėse), lietuvių kultūros ir spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas. Teisininkas.
Išsilavinimas ir veikla iki 1918
Nuo 1894 mokydamasis Liepojos gimnazijoje dalyvavo slapto J. Biliūno būrelio veikloje, bendravo su knygnešiais. 1902 baigęs gimnaziją įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Gamtos, vėliau mokėsi Teisės fakultete. Studijuodamas aktyviai įsitraukė į lietuviškos spaudos leidybą: Lietuvių laikraščio, Naujosios gadynės, Skardo, Žarijos bendradarbis, Vilniaus žinių korespondentas Sankt Peterburge, Valstybės dūmoje, leidinio Dūmos darbai redaktorius. 1907–08 Dūmos narių Ignoto Poželos, Prano Keinio, A. Bulotos sekretorius. 1909 baigęs universitetą grįžo į Šiaulius, iki I pasaulinio karo dirbo advokato S. Lukausko padėjėju. Per karą rūpinosi nukentėjusiais dėl karo, Vilniuje dirbo Lietuvos žinių, Lietuvos aido redakcijoje, 1917 įsitraukė į Lietuvių konferencijos organizavimą, siūlė žmones, galinčius atstovauti Šiaulių apskričiai, konferencijos prezidiumo narys, sekretorius.
Peliksas Bugailiškis
Veikla po I pasaulinio karo
1918 11 išrinktas į Šiaulių miesto tarybą, 1919–21 Šiaulių apskrities tarybos pirmininkas. 1918 12–1922 07 pirmasis taikos teisėjas Šiauliuose, 1922 07–08 Šiaulių apygardos teismo vicepirmininkas, nuo 1923 Teismo narys, 1933–39 Civilinio skyriaus pirmininkas. Vienas Kultūros bendrovės, Aušros muziejaus (1923) ir Šiaulių kraštotyros draugijos steigėjų, pastarajai vadovavo. Organizavo mokslines ekspedicijas, kaupė etnografinę medžiagą, ugdė kraštotyrininkus. Žurnalų Sietynas (1919–22), Kultūra (1923–33), Šiaulių metraščio (1930–38), žurnalo Gimtasai kraštas (1934–44) redaktorius. Buvo Lietuvos teisininkų draugijos narys, jos Šiaulių skyriaus (įsteigtas 1929) pirmininkas.
1939 11–1940 08 Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, 1940 08–1944 Šiaulių apygardo teismo ir jo Civilinio skyriaus pirmininkas. 1945–52 dirbo Istorijos institute, Knygų rūmuose. 1953 sovietų valdžios nuteistas (teismo nuosprendis atšauktas po J. Stalino mirties).
Kūryba
Išvertė S. Rusovo knygą Kaip bulgarai laisvę įgijo (2 d., išleista 1905), knygas Šveicarijos prievolių teisė (1925), Vokiečių imperijos civilinis kodeksas (1927) ir kt. Parengė Aritmetikos uždavinyną (2 dalys, 1915–16). Parašė knygas Kaip gyvena norvegai (1921), Žemės ūkio kooperacija: kooperacijos darbuotojams vadovėlis (1924), daugiau kaip 300 straipsnių (ekonomika, etnografija, kraštotyra, muziejininkystė, politika, švietimas). 1994 išleista P. Bugailiškio atsiminimų knygą Gyvenimo vieškeliais.
Apdovanojimai
Gedimino 3 laipsnio ordinas (1928).
Atminimo įamžinimas
1977 prie namo Šiaulių Žemaitės gatvėje, kuriame P. Bugailiškis 1928–45 gyveno, 2016 prie buvusio Šiaulių apygardos teismo pastato Dvaro gatvėje, kur 1922–36 dirbo, atidengtos atminimo lentos. 1999 Šiaulių Aušros muziejaus tarybos sprendimu įsteigta Pelikso Bugailiškio premija, kasmet 03 11 (muziejaus įsteigimo diena) skiriama nusipelniusiems Šiaulių krašto kultūros paveldo tyrinėtojams. 2016 viena Šiaulių gatvių ir viena Šiaulių apygardos teismo salių pavadinta P. Bugailiškio vardu. Šiaulių Aušros ir Šiaulių apygardos teismo muziejuose veikia ekspozicijos, skirtos P. Bugailiškio gyvenimui ir darbams.
2691
2271