peno mókestis, jurdinių asmen peno mókestis, tiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamas įmonių ir kitų juridinių asmenų pelnas. Pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurie yra šalies rezidentai, dažniausiai moka pelno mokestį nuo viso jų gauto pelno (taip pat ir iš pajamų šaltinių užsienio šalyse), nerezidentai – tik nuo pelno, gauto šalies teritorijoje. Ne pelno institucijos, kurios, be jų pagrindinės nekomercinės veiklos, vykdo verslo veiklą, pelno mokestį moka tik nuo pelno, gauto iš verslo veiklos. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir kitur pelno mokestis vadinamas bendrovių pajamų mokesčiu ir netaikomas individualiosioms įmonėms bei ūkinėms bendrijoms.
Juridinių asmenų apmokestinamasis pelnas, nuo kurio imamas pelno mokestis, apskaičiuojamas iš per mokestinį laikotarpį (dažniausiai metus) gautų pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas (pavyzdžiui, gautas draudimo išmokas ar kompensacijas už patirtą žalą, pajamas iš turto perkainojimo) ir leidžiamas atskaityti išlaidas (pagrindinės veiklos išlaidas prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, išlaidas juridinio asmens valdymui, transportui, reklamai, moksliniams tyrimams, įstatymų nustatyto maksimalaus dydžio neviršijančius amortizacinius atskaitymus, už paskolas sumokėtas palūkanas, labdarai ir paramai skirtas sumas ir kitas). Juridiniai asmenys, kurie per mokestinį laikotarpį pelno negavo (patyrė nuostolį arba nevykdė veiklos ir negavo jokių pajamų), pelno mokesčio nemoka. Pelno mokesčio tarifai dažniausiai yra proporciniai, smulkiojo verslo įmonėms taikomos įvairios lengvatos. Progresinis pelno mokestis nustatytas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Saudo Arabijoje ir kai kuriose kitose šalyse.
LIETUVOJE pagal Pelno mokesčio įstatymą (2001, įsigaliojo 2002) pelno mokesčio pagrindinis tarifas yra 15 %. Šiuo tarifu apmokestinamas Lietuvos juridinių asmenų pelnas, užsienio juridinių asmenų per jų nuolatines buveines Lietuvoje gautas pelnas, juridinių asmenų gauti dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno, taip pat gauta parama, panaudota ne pagal Labdaros ir paramos įstatyme (1993, nauja redakcija 2017) numatytą paskirtį, ar iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, patirtos išlaidos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbams, išskyrus ilgalaikio turto amortizacijos sąnaudas, gali būti atimtos iš gautų pajamų tris kartus. Juridiniams asmenims, kurių vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10 ir mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 300 000 eurų, ir žemės ūkio kooperatyvams nustatytas lengvatinis 5 % pelno mokesčio tarifas. Užsienio juridinių asmenų pajamos, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvoje, apmokestinamos be atskaitymų 10 % pelno mokesčio tarifu. Pelno mokesčio nemoka valstybė, savivaldybės, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, Europos ekonominių interesų grupės. Nuo pelno mokesčio taip pat atleidžiami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ekonominės veiklos ne didesnės kaip 300 000 eurų, o apmokestinamasis pelnas ne didesnis kaip 7250 eurų, ir socialinės įmonės.
bendrovių pajamų mokestis; apmokestinamasis pelnas