Peltier reiškinys (Peltj reiškinỹs), šilumos išskyrimas ar sugėrimas termiškai vienalytėje sistemoje, sudarytoje iš dviejų skirtingų metalų, metalo ir puslaidininkio arba dviejų puslaidininkių. Peltier reiškinys stebimas skirtingų medžiagų sandūroje, per kurią teka elektros srovė. Peltier reiškinys priešingas Seebecko reiškiniui. Šilumos mainų kryptį lemia srovės tekėjimo kryptis. Jei iš medžiagos 1 į medžiagą 2 teka I stiprio elektros srovė, sandūroje išsiskyręs šilumos kiekis Q = (Π1 – Πn)It; čia Π1,2 – pirmosios ir antrosios medžiagos Peltier koeficientai, t – srovės tekėjimo sandūra laikas. Šilumos kiekis išskiriamas arba sugeriamas, nes krūvininkai pernešami tarp medžiagų, kuriose krūvininkų energijos nevienodos. Krūvininkams tekant iš medžiagos, kurioje jų energija didesnė, į mažesnės energijos medžiagą šiluma išskiriama, o iš mažesnės į didesnę – šiluma sugeriama. Srovei tekant iš geležies į varį metalų sandūroje sugeriama šiluma, kontaktas atšąla, o tekant iš vario į geležį išskiriama. Ypač ryškus Peltier reiškinys dviejų skirtingų puslaidininkių sandūroje – skylinio silicio Peltier koeficientas yra teigiamas, elektroninio – neigiamas. Peltier reiškinys taikomas termoelektriniuose šildymo ir šaldymo įrenginiuose, termostatuose.
Peltier reiškinį 1834 atrado Jeanas Charlesas Athanase Peltier (Prancūzija).