pémpė (Vanellus vanellus), paprastóji pémpė, sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukštis. Paplitusi Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje.
Kūno ilgis 28–32 cm, masė 200–260 gramų. Viršugalvyje smailus kuodas. Viršutinė kūno dalis žalsvai juoda, pagurklis juodas, skruostai ir pilvas balti. Uodega balta, su plačia juoda juosta gale, pauodegys rudas. Plasnojamosios plunksnos juodos, pirmųjų trijų galai balsvi. Patelės kuodas kiek trumpesnis negu patino, juodas pagurklis su baltomis dėmėmis. Kojos raudonos. Gerai skraido, vikriai bėgioja. Balsas skardus gy‑vi. Gyvena atvirose pelkėse, šlapiuose durpynuose, pievose, dirbamuose laukuose, migracijų metu aptinkama nuleistuose žuvininkystės tvenkiniuose. Minta smulkiais bestuburiais. Monogamas. Lizdą suka ant žemės, atviroje vietoje. Deda 4 (rečiau 2–5) pilkai rusvus, dėmėmis išmargintus kiaušinius, peri 25 dienas. Jaunikliai viščiukiniai. Migruoja netoli. Lietuvoje pempė dažna, nors dėl žemės ūkio pokyčių nyksta veisimosi buveinės, pastaruosius dešimtmečius perint dažniau randama vakarinėje dalyje. Parskrenda kovą (kartais jau vasario antroje pusėje), išskrenda lapkritį (pamaryje, žuvininkystės tvenkiniuose pempių būriai laikosi iki žiemos vidurio). Kasmet peri 12 000–15 000 porų.
pempės patinas
pempė peri
3102