peneplenà (pranc. pénéplaine – beveik lyguma), mažo absoliučiojo aukščio beveik horizontalus paviršius. Susidaro kalnų papėdėse, kai aukščiau esantys paviršiai dėl vandens erozijos ardomi (denudacija) ir nešmenys klostomi ant žemiau esančių paviršių (sedimentacija). Peneplenų susidarymas (peneplenizacija) – baigiamoji buvusių iškilių stambių reljefo formų (kalnų, aukštumų) ardymo stadija. Peneplenoms būdingi švelniai banguoti paviršiai bei neraiškios takoskyros.
Pirmasis peneplenos terminą pavartojo amerikiečių geomorfologas W. M. Davisas aprašydamas reljefo raidos ciklus.
2341