peñklinė, muzikinės notacijos elementas, penkių lygiagrečių linijų, skaičiuojamų nuo apačios į viršų, sistema. Kartu su raktu penklinė pradžioje įgalina pažymėti garsų aukščio santykius. Natos penklinėje užrašomos ant, tarp, virš linijų arba po jomis. Penklinės apimtis – undecima; aukštesniems ar žemesniems garsams rašomos pridėtinės linijos ar oktavos ženklai. 14 a. penklinė įsigalėjo pasaulietinėje muzikoje. Nuo 18 a. pabaigos notacijoje vyrauja visą garsų muzikos diapazoną apimantis dviejų penklinių (su smuiko raktu viršutiniams ir boso raktu apatiniams balsams) derinys.
1571