peñsas (angl. penny, dgs. pence), senovės Anglijos, vėliau – Didžiosios Britanijos moneta, nuo 8 amžiaus pabaigos kaldinta iš sidabro, vario (nuo 1760), bronzos (nuo 1860), aukso (13 amžiuje).
Lygus 1/12 šilingo ir 1/240 svaro sterlingų. Kaldintos 0,25 (fartingas), 0,5, 1, 2, 4 pensų monetos. Pirmąkart pensas nukaldintas 785 pagal Karolingų monetų pavyzdį. Averse – karaliaus atvaizdas ir legenda, reverse – kryžius ir legenda, vėliau – herbas arba nominalas. Iki 13 amžiaus buvo žymimas kalėjo vardas. 1649–50 kaldintų 0,25, 1, 6 pensų monetų averse skydas su Anglijos herbu, legenda THE COMMONWEALTH OF ENGLAND (Anglijos sandrauga), reverse Anglijos ir Airijos skydai, legenda GOD WITH VS (Dievas su mumis), data, nominalas. Masė 1,46 gramo (8 amžius), 1,29 (1346), 0,97 (1411), 0,77 (1470), 0,64 (1543), 0,5 (1601), 0,47 (1813), praba 925 (1158), 500 (1545), 333 (1546), 580 (1547), 925 (1560). 1257 kaldinti auksiniai pensai prilygo 20, 1265 – 24 pensams; 1270 išimti iš apyvartos. Variniai pensai pradėti kaldinti 1797, jų masė 28,3 gramo (1797), 18,8 gramo (1762–1830). Nuo 1860 monetoje nurodomas nominalas.
Mersijos karaliaus Ofos (757–796) pensas