peñsijų kaupmas, finansinė veikla, kurios metu pensijų fonduose kaupiamos jų dalyvių lėšos investuojamos ir reinvestuojamos į vertybinius popierius bei vėliau panaudojamos pensijoms išmokėti. Pensijų kaupimas leidžia perskirstyti jo dalyvių pajamas jų gyvenimo ciklo laikotarpiais: darbingame amžiuje gaunamų pajamų dalis kaupiama ateičiai, kad šiomis lėšomis būtų garantuotos pajamos senatvėje (nedarbingame amžiuje). Pensijų kaupimas gali būti privalomasis ir savanoriškasis.
Pensijų kaupimo bendrovių veikla Lietuvoje
Lietuvoje pensijų kaupimas pradėtas vykdyti 2004, jo organizavimo sąlygas ir tvarką nustato Pensijų kaupimo įstatymas (2003, nauja redakcija 2013). Pensijų kaupimo bendrovės (pensijų fondų valdymo ar gyvybės draudimo įmonės) valdo po kelis pensijų fondus, kurie skiriasi pajamų šaltiniais ir iš jų dalyvių surinktų lėšų investavimo strategijomis. Pensijų kaupimo bendrovės siekia pagal pasirinktas strategijas investuoti dalyvių lėšas tokiu būdu, kad jų prieaugis būtų kuo didesnis.
Pensijų kaupimo bendrovės valdo savo dalyvių lėšas patikėjimo teise, šios lėšos yra atskirtos nuo kito bendrovės turto. Pensijų kaupimo bendrovė privalo supažindinti asmenį, siekiantį tapti jos dalyviu, su visų jos valdomų pensijų fondų investavimo rizikingumo palyginimu. Ji neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutartį su asmeniu, kuris yra darbingo amžiaus ir apdraustas socialiniu draudimu, ar nutraukti jau sudarytą sutartį be dalyvio sutikimo. Pensijų kaupimo bendrovės turi teisę iš jų valdomų pensijų fondų savo naudai atskaityti dalyvio įmokos ir pensijų turto mokesčius, kurių dydžius nustato pensijų fondų taisyklės (didžiausi leistini atskaitymai vadinamosios antrosios pakopos pensijų fondams ribojami įstatymo).
Antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondai, jų skirtumai
Pensijų kaupimo didžiausia dalis vykdoma antrosios pakopos pensijų fonduose, įmoką į apdraustojo asmens asmeninę sąskaitą pasirinktame pensijų fonde sudaro dvi dalys: 3 % paties dalyvio įmoka nuo jo darbo užmokesčio ir 1,5 % papildoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto, apskaičiuojama nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Fizinis asmuo gali kaupti pensijų įmokas tik viename antrosios pakopos pensijų fonde.
Kiti, vadinamosios trečiosios pakopos, pensijų fondai kaupia lėšas ir išmoka pensijas iš savanoriškų dalyvių įmokų. Savanoriškasis pensijų kaupimas skiriasi nuo įprastinio taupymo senatvei (pvz., indėlių banke) tuo, kad jo dalyviams suteikiamos mokesčių lengvatos: įmoka į pensijų fondą, ne didesnė už nustatytą ribą, atskaitoma iš fizinio asmens apmokestinamųjų pajamų (su sąlyga, kad pensijų fonde dalyvaujama iki senatvės pensijos amžiaus ir ne mažiau kaip penkerių metų laikotarpį).
Sulaukęs senatvės pensijos amžiaus antrosios pakopos pensijų fondo dalyvis įgyja teisę gauti iš jo pensijų išmokas. Už pensijų fonde sukauptą sumą jo dalyvis turi įsigyti draudimo bendrovėje anuitetą – iki gyvos galvos mokamą nemažėjančią periodinę išmoką (įsigyti anuitetą nėra privaloma, jei jo dydis būtų mažesnis už įstatymų nustatytą dydį – šiuo atveju sukaupta suma gali būti išmokama visa iš karto ar dalimis). Trečiosios pakopos pensijų fondų dalyviams nėra prievolės įsigyti anuitetą, o panaudoti sukauptą sumą visą, dalimis ar anuitetu galima likus penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, jei fondo taisyklės nenustato kitaip.
Dalyvavimas pensijų kaupimo programoje baigiasi jos dalyviui sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir išmokėjus jam visą pensijų išmoką, dalyviui mirus (sukauptas lėšas šiuo atveju paveldi jo įpėdiniai) ar savo iniciatyva nutraukus pensijų kaupimo sutartį.
Pensijų kaupimo veiklos rodikliai
2019 viduryje Lietuvoje veikė penkios pensijų kaupimo bendrovės. Kartu jos valdė 40 antrosios pakopos pensijų fondų, kuriuose buvo apie 1,3 mln. dalyvių, jų bendras pensijų turtas sudarė apie 3,5 mlrd. eurų. Trečiosios pakopos pensijų fondų buvo 12, jie turėjo apie 66 000 dalyvių, o pensijų turtas sudarė 117,8 mln. eurų.
696