penstemònas (Penstemon), bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 250 rūšių. Penstemonas paplitęs Šiaurės ir Pietų Amerikoje (nuo vidutiniškai šilto iki atogrąžų klimato sričių). Didžiausia įvairovė Šiaurės Amerikoje. Auga dykumose, pusdykumėse, miškuose, kalnuose.
Daugiametė, retai vienametė žolė ar puskrūmis. Stiebas status, 10–150 cm, kartais iki 300 cm aukščio. Lapai priešiniai, linijiškai lancetiški, lancetiški ar kiaušiniški. Žiedai susitelkę į varpos ar šluotelės pavidalo žiedynus. Vainikėlis vamzdiškas, kartais varpelio pavidalo, dvilūpis, įvairių spalvų, dažniausia baltas, rausvas, melsvas, raudonas, violetinis. Vaisius – daugiasėklė dėžutė. Liaudies medicinoje gydymui naudojamos penstemono šaknys. Daugelio rūšių penstemonai auginami gėlynuose, sukurta daug hibridų, išvesta keli tūkstančiai veislių. Dažniausia gėlynuose auginamas siauralapis penstemonas (Penstemon angustifolius), barzdotasis penstemonas (Penstemon barbatus), uolinis penstemonas (Penstemon davidsonii), krūminis penstemonas (Penstemon fruticosus), plikažiedis penstemonas (Penstemon hartwegii), plaukuotasis penstemonas (Penstemon hirsutus). Lietuvoje penstemonas auginamas gana dažnai, daugiausia įvairių rūšių hibridai ir veislės.
penstemonas
849