pentnai (archeologijoje), raitelio apavo detalė – prie bato užkulnio pritvirtintas metalinis lankelis su spygliu arba rantytu ratuku žirgui paraginti. Seniausi (5 a. pr. Kr.) pentinai buvo rasti keltų gyventoje teritorijoje.
pentinai Lietuvoje
pentinai: a – žalvarinis (Požerė, Šilalės rj. savivaldybė; 3 a.), b – skandinaviškas žalvarinis (Valdomai, Šiaulių rj. savivaldybė; 11 a.), c – geležinis (Vilniaus Žemutinė pilis, 14 a.)
Seniausi pentinai Lietuvoje yra iš 2–3 a. po Kristaus. Jie žalvariniai, lankelis trumpas su sagos formos buoželėmis galuose ir dideliu kūgio formos spygliu ties viduriu. 3–6 a. pentinai buvo tvirtinami prie abiejų kojų. Randama 4–8 a. vietinės gamybos žalvarinių ir geležinių pentinų; jų lankelis didesnis, spyglys – mažesnis. 8–10 a. kuršiai, žemaičiai ir žiemgaliai dažniausiai vieną pentiną tvirtindavo prie kairės kojos. 9–12 a. žalvariniai pentinai buvo su dvigubu, trigubu arba plačiu kiauraraščiu lankeliu ir kilpele žalvarinėmis, kartais sidabruotomis plokštelėmis papuoštam dirželiui įverti; sagtelės pentinams prisegti prie apavo buvo žalvarinės. 12–13 a. nešiota geležinius pentinus su ilgesniais spygliais, užsibaigiančiais buožele. 13 a. pabaigoje–14 a. pradžioje pentinai buvo su dantyta žvaigždute, dar vėliau – su ratuku. Pentinai buvo puošiami reljefais, kiaurapjūviu, o skandinaviškos kilmės – žmonių kaukėmis; kartais pentinai buvo sidabruojami arba inkrustuojami sidabru. Pentinų randama vyrų kapuose, piliakalniuose, Vilniaus Žemutinės pilies ir Valdovų rūmų teritorijoje.
Lietuvos kariuomenės kavalerijos leitenantas 1920 modelio uniforma (1920–22; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1362