pentlanditas

pentlanditas

pentlandtas (pagal airių gamtininko J. B. Pentlando pavardę), sulfidų klasės mineralas (Ni,Fe)₉S₈. Kristalai kubinės singonijos, dažniausiai sudaro grūdėtus arba masyvius agregatus, kartais – intarpus pirotine. Spalva gelsvai rusva, bronzinė. Bruožas (miltelių spalva) žalsvai juodas. Neskaidrus. Blizgesys metalo. Skalumas tobulas. Kietumas 3–4. Tankis 4500–5000 kg/m³. Trapus. Geras elektros laidininkas. Kobalto turinti atmaina vadinama kobaltpentlanditu. Susidaro bazinės magmos likvacijos metu; oksidacijos zonoje virsta anabergitu, nikelio sulfatais. Pentlanditas vienas svarbiausių nikelio rūdos mineralų. Randamas kartu su kitais sulfidais (chalkopiritu, magnetitu, pirotinu) bazinėse ir ultrabazinėse magminėse uolienose (gabruose, norituose, peridotituose, piroksenituose). Didžiausi telkiniai yra Italijoje, Kanadoje (Sudbury), Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje (Bushveldo kompleksas), Rusijoje (Kolos pusiasalis, Norilskas), Vokietijoje.

2271