pepsinas

pepsnas (gr. pepsis – virškinimas), hidrolazių klasės fermentas, katalizuojantis dviejų hidrofobinių aminorūgščių peptidinės jungties trūkimą. Pepsino yra žinduolių, paukščių, roplių, daugelio žuvų skrandžio sultyse. Atsparus rūgštims, katalizinis aktyvumas didžiausias rūgščioje terpėje (pH 1–2). Kai terpė beveik neutrali (pH 6), pepsinas denatūruojasi. Žinomi pepsinai A, B, C, D skiriasi fosforilinimo lygiu ir aktyvumu. Pepsino A ir D molekulę sudaro 327, B – 332, C – 388 aminorūgščių liekanos. Pepsinas skaido baltymus iki peptonų (peptidų ir laisvų aminorūgščių mišinio). Skrandžio gleivinės ląstelės išskiria neaktyvų pepsino pirmtaką – pepsinogeną (A, B ir C), kurio peptidazinis centras, molekulei patekus į skrandį dėl druskos rūgšties ir autokatalizės, yra suaktyvinamas. Pirmiausia atskeliamos 1–16 aminorūgštys (susidaro vadinamasis pseudopepsinas), vėliau dar 28 aminorūgštys, susidaro pepsinas. Pepsinas vartojamas sūrių gamyboje, juo gydomos kai kurios virškinamojo trakto ligos.

3060