peptizacija

peptizãcija, koloidinių dalelių stambių darinių (dribsnių, gniužulų), susidariusių koaguliacijos metu, suirimas ir koloidinio tirpalo susidarymas; priešingas vyksmas koaguliacijai. Išoriškai peptizacija panaši į baltymų suirimą veikiant fermentui pepsinui (iš čia kilęs pavadinimas). Koaguliavusios koloidinės dalelės vykstant peptizacijai nepraranda savo individualumo, tarp jų nesusidaro stiprių cheminių ryšių. Peptizuojama dedant elektrolitų, paviršinio aktyvumo medžiagų, sukeliančių liofilizaciją, t. p. maišant tirpalą, keliant jo temperatūrą arba pašalinus, pvz., plaunant, koaguliaciją sukeliančius reagentus (geležies hidroksido dribsniai vandeninėje terpėje suyra pridėjus mažą kiekį geležies chlorido). Peptizaciją lemia adsorbciniai reiškiniai, ji t. p. priklauso nuo koaguliavusios medžiagos sandaros. Naudojama gaminant skystąsias dispersines sistemas iš įvairių medžiagų miltelių, pastų chemijos, maisto pramonėje, kartais yra nepageidaujama, pvz., valant nuotekas, vandenį, skaidrinant vyną.