Perejãslavo kunigaikštỹstė, Rusios kunigaikštystė, susidariusi 11 a. viduryje iš dalies Kijevo kunigaikštystės. Apėmė teritoriją tarp Dniepro kairiųjų intakų Trubižo ir Vorsklos (beveik visa dabartinė Poltavos sritis, Kijevo srities rytinė dalis). Centras Perejaslavas (dabar Perejaslav-Chmelnyckyj). Vakaruose Perejaslavo kunigaikštystė ribojosi su Kijevo, šiaurėje – su Černigovo kunigaikštyste, pietuose ir rytuose – su stepėmis.
Kovodami su stepių klajokliais Vsevolodas Jaroslavičius, Vladimiras Monomachas ir kiti Perejaslavo kunigaikštystės kunigaikščiai neleido jiems skverbtis į šiauresnes Rusios vietas. Nuo Vladimiro Monomacho laikų Perejaslavo kunigaikštystės kunigaikščiai paprastai vėliau tapdavo Kijevo didžiaisiais kunigaikščiais, todėl dėl Perejaslavo kunigaikštystės vyko dinastinės kovos. 12 a. viduryje Jurijui Dolgorukiui dėl Kijevo sosto kovojant su Iziaslavu Mstislavičiumi Perejaslavo kunigaikštystė ėjo iš rankų į rankas; galop ją ėmė valdyti Jurijaus Dolgorukio palikuoniai. 1239 kunigaikštystę nusiaubė mongolai-totoriai, ji nustojo gyvuoti.