Peremslis (Przemyśl), miestas Lenkijos pietryčiuose, Pakarpatės vaivadijoje, į pietryčius nuo Rzeszówo, netoli Ukrainos sienos; apskrities centras. Turi apskrities teises.
Peremislio panorama, katedra
58 408 gyventojai (2021).
Peremislis įsikūręs abipus Sano upės (Vyslos intakas), aukščiau santakos su Wiaru. Per Peremislį eina Krokuvos–Lvovo (Ukraina) geležinkelis ir plentas. Tiksliųjų prietaisų, mašinų ir elektrotechnikos įrenginių gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, baldų, maisto (malimo, mėsos, pieno, vaisių ir daržovių), buitinės chemijos, kosmetikos, tekstilės, siuvimo, statybinių medžiagų pramonė. Dailieji amatai (varpų liejimas, pypkių gamyba). Prie Peremislio gaunama nafta, gamtinės dujos, anhidritas. Turizmas.
Valstybinė aukštoji Rytų Europos mokykla (įkurta 2001), aukštosios teisės ir administravimo, informatikos ir vadybos, ūkio mokyklos, aukštoji dvasinė seminarija, užsienio kalbų mokytojų kolegija. Viešoji ir kitos bibliotekos. Nacionalinis Peremislio krašto muziejus, jo skyriai – Varpų ir pypkių muziejus (varpinėje), Peremislio miesto istorijos muziejus. Arkivyskupijos, Peremislio tvirtovės muziejai, privatus II pasaulinio karo muziejus. Šiuolaikinio meno, fotografijų ir kitos galerijos. Mėgėjų teatras Fredreum (seniausias Lenkijoje).
Peremislio dalyje Zasanie (Sano kairiajame krante) yra floros rezervatai Winna Góra ir Jamy, į šiaurės rytus nuo Peremislio (Bolestraszycėse) – Senovinės sodininkystės tyrimų ir dokumentacijos centras su arboretumu (17,3 hektaro).
2271
Pšemyslis; Pšemislis
Architektūra
Išliko gotikinės karališkosios Kazimiero pilies (po 1340, daug kartų perstatyta, 1975–91 iš dalies rekonstruota) fragmentų s u 2 bokštais. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Jono Krikštytojo gotikinė katedra (1460–1571) su renesansinėmis (1578) ir barokinėmis (1724–30) koplyčiomis. Vienuolynų ansambliai: barokiniai basųjų karmelitų (1623–36) su Šv. Teresės bažnyčia (1630, perstatyta 1884), pranciškonų (po 1780, perstatytas 19 a., 20 a.) su Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (1754–78, interjeras dekoruotas rokokine polichromija, 1777), reformatų (1641–64, perstatytas 1880) su Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (1641–64, perstatyta 1909, fasadas neorenesansinis, apie 1870); karmeličių su neogotikine Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (1889–1900). Barokinis jėzuitų kolegijos ansamblis: bažnyčia (pradėta statyti 1627, fasadas 1772, nuo 1991 unitų Šv. Jono Krikštytojo katedra), kolegija (1687–1720, dabar muziejus), mokykla (1757). Barokinė varpinė, vadinamasis Bokštinis laikrodis (1777, perstatytas 19 a. antroje pusėje, 1925, dabar muziejus). Rūmai: barokiniai vyskupų (1757, perstatyti 1895, 1933), neorenesansiniai Lubomirskių (1887), graikų katalikų vyskupų (1900, perstatyti 1977, dabar muziejus). Išliko vienos didžiausių (44 fortai) Europoje tvirtovės fragmentų (1857, modernizuota ir perstatyta 1878–1914). Cerkvės: Švč. Mergelės Marijos Gimimo (1880), Švč. Mergelės Marijos Užmigimo (po 1887), sinagogos: Zasanie (1892), Naujoji (1918, dabar biblioteka), neogotikinės bažnyčios: Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos (1911), Šv. Juozapo (1914).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 981 – buvo pasienio gynybinė pilis, Lenkijos ir Rusios kovų objektas, prekybos centras. 1018 užimtas Boleslovo I Narsiojo. Nuo 12 a. pabaigos Rusios kunigaikštystės sostinė. Nuo 13 a. stačiatikių, nuo 1375 – ir katalikų vyskupijos centras. Nuo 1340 priklausė Lenkijai. 1359 jau turėjo miesto teises (patvirtintos 1389). 14 a. mieste susidarė didelė žydų bendruomenė. 1498 sugriautas per Valakijos kunigaikščio Stepono antpuolį.
15–16 a. amatų, prekybos, kultūros ir švietimo (nuo 1432 veikė katedros mokykla) centras; tuo metu mieste jau buvo vandentiekis ir kanalizacija. 16–17 a. reformacijos centras. 1656 apsiaustas Švedijos, 1657 – Transilvanijos kariuomenės. Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo 1772–1918 priklausė Austrijai.
1854 pradėta statyti Peremislio tvirtovę (per I pasaulinį karą ją 1914 09–1915 03 buvo apsiautusi, vėliau užėmė Rusijos kariuomenė). 1860 iki Peremislio nutiestas geležinkelis, pradėta plėtoti pramonę.
1939 09–1941 06 Peremislis palei Saną padalytas į SSRS ir Vokietijos okupacines zonas. 1941–44 okupuotas Vokietijos kariuomenės. 1941–44 veikė karo belaisvių stovykla, 1942–43 – žydų getas (apie 22 000 jo gyventojų 1943 išvežta į Bełżeco koncentracijos stovyklą).
1918–75 ir nuo 1999 apskrities, 1975–99 – vaivadijos, nuo 1992 – arkivyskupijos centras.
2271