Pèrgamas (gr. Pergamos), Pergãmo karalỹstė, helenistinė valstybė, maždaug 282–133 pr. Kr. gyvavusi Mažosios Azijos šiaurės vakaruose. Sostinė Pergamas.
Valstybės įkūrėju laikomas graikas Fileteras, kuris buvo Trakijos karalystės Pergamo tvirtovės viršininku. Apie 282 jis sukilo prieš karalių Lisimachą, užgrobė Pergamą ir Misijos srityje įkūrė naują valstybę, pats tapęs ją valdžiusios Atalidų dinastijos pradininku. Iki 263 pr. Kr. Pergamo valdovai buvo Seleukidų valstybės vasalai, 231 pr. Kr. pradėjo tituluotis karaliais.
Dauguma Pergamo gyventojų buvo vietos gentys: misai, mazdijai, paflagonai, t. p. graikai ir makedonai. Didžiausią politinį ir kultūros klestėjimą Pergamas pasiekė Eumeno II laikais (197–160 ar 159 pr. Kr.). Pergamo gamtos turtai (miškai, marmuras, rūda ir kita) ir patogi geografinė padėtis prie Viduržemio jūros sudarė palankias sąlygas Pergamo ūkio plėtrai. Pergame sėkmingai plėtojosi gyvulininkystė, žemdirbystė, amatai (audininkystė, puodininkystė, ginklų gamyba ir kita), prekyba su užsieniu (buvo eksportuojami grūdai, odos, dažai, audiniai, keramika, laivų statybos medžiagos, pergamentas). Didžiąją dalį visuomenės sudarė valstiečiai. Ūkyje, ypač akmens skaldyklose, rūdynuose, plačiai naudotas vergų darbas. Apie pusę Pergamo kariuomenės sudarė samdiniai.
Pergamo sritis valdė karalių skiriami strategai, dalis miestų turėjo autonomiją. Pergamas dažnai kariavo su Seleukidais, Makedonija, Galatija. Už dalyvavimą Romos pusėje antrajame Makedonijos kare (200–197) ir ypač Sirijos kare (192–188) romėnai atidavė Pergamui Chersonesą, Lidijos ir Frigijos sritis, dalį Karijos ir Pamfilijos, kai kuriuos Mažosios Azijos graikų miestus. 183–167 Pergamui priklausė Galatija.
Atalo II Filadelfo (valdė 160 ar 159–138) ir Atalo III Filometoro (valdė apie 138–133) laikais Pergamas pamažu prarado savarankiškos valstybės statusą, jame sustiprėjo romėnų įtaka. 133 Atalas III Filometoras valstybę testamentu paliko romėnams; sostinei ir kai kuriems kitiems miestams buvo suteikta laisvė. Tai sukėlė dalies vietos gyventojų nepasitenkinimą. 133 (kitais duomenimis, 132) Pergame kilo Aristoniko vadovaujamas sukilimas, kurį 129 Roma numalšino; Pergamas tapo Romos Azijos provincija.