Pèrgamas (gr. Pergamos), senovės graikų miestas dabartinėje Turkijoje, İzmiro ile, 26 km nuo Egėjo jūros, prie Bergamo miesto.
Istorija
Įkurtas 12 a. pr. Kr. išeivių iš žemyninės Graikijos. Apie 300 pr. Kr. tapo Trakijos karaliaus Lisimacho iždo saugykla. Apie 282 pr. Kr. Pergamo valdytojas Fileteras sukilo prieš Lisimachą ir įkūrė nepriklausomą Pergamo valstybę; Pergamo miestas tapo jos sostine. Atalo I Sotero (valdė 241–197) ir Eumeno II (valdė 197–160 ar 159) laikais Pergamas suklestėjo; tapo trečiuoju (po Aleksandrijos ir Atėnų) helenistinio pasaulio ekonomikos ir kultūros centru; turėjo filosofijos mokyklą, biblioteką (tuo metu antra pagal dydį pasaulyje po Aleksandrijos bibliotekos), kurioje buvo saugoma apie 200 000 papiruso ritinių. Pergame pirmą kartą vietoj papiruso imta naudoti pergamentas. 133 pr. Kr., Pergamo valstybei tapus Romos provincija, Pergamas pradėjo smukti. 3 a. po Kr. nuniokotas gotų. 476, Romos imperiją padalijus į Rytų ir Vakarų, atiteko Rytų Romos (Bizantijos) imperijai. 717 užimtas ir nuniokotas arabų.
Pergamo griuvėsiai
Asklepijo šventykla
Tyrimai
1879–81 Pergamą kasinėjo inžinierius Carlas Humannas ir archeologas Alexanderis Conze (rado Dzeuso altorių), 1885 – Stambulo archeologijos muziejaus ekspedicija (vadovas muziejaus direktorius Osmanas Hamdi Bey). Nuo 1900 tiria Vokiečių archeologijos instituto Stambule direktorių vadovaujamos ekspedicijos: 1900–13 (vadovas Wilhelmas Dörpfeldas) atkasta žemutinė agora, Atalo namas, gimnasijas, miesto pietiniai vartai ir Demetros šventykla, 1927–41 (vadovas Theodoras Wiegandas) – kasinėti akropolis, Asklepijo šventykla, Raudonoji salė, 1957–68 (vadovas Erichas Boehringeris) – Asklepijo šventykla, ieškota Atėnės šventyklos, 1971–2005 (vadovas Wolfgangas Radtas) tyrinėti gyvenamieji rajonai, romėniškas nekropolis, vandentiekio sistemos.
Pergamo didysis altorius (2 a. pr. Kr., Pergamo muziejus Berlyne)
Radiniai – metaliniai ginklai (strėlių, iečių antgaliai), keramikos dirbiniai (amforos, puodai, lempos, kepimo indai ir kita), monetos, skulptūros, akmeniniai antkapiai, bizantiški stiklo dirbiniai – saugomi Pergamo muziejuje (Berlynas), Bergamos archeologijos muziejuje (Turkija), Stambulo archeologijos muziejuje. Nuo 2006 (vadovas Felixas Pirsonas) sudaromas skaitmeninis Pergamo žemėlapis, miesto ir jo apylinkių tyrinėjimai suskirstyti į 15 projektų, pradėta restauruoti statinius.
Altertürmer von Pergamon Bd. 1–16 1885–2001; Pergamenische Forschungen Bd. 1–11 1968–2001; W. Radt Pergamon. Geschichte und Bauten einer antiken Metropole Darmstadt 1999.