pergòlė (it. pergola < lot. pergula – priebutis, priestatas), sodo arba parko statinys – pavėsinė su 2 eilėmis stulpų ar kolonų, laikančių lengvas sijas ar treliažą. Paprastai apželdinta vijokliniais augalais (vynmedžiais, rožėmis). Statoma iš medžio, akmens. Žinota jau senovės Egipte. Paplito 16–17 a. itališkuosiuose ir prancūziškuosiuose parkuose.
pergolė Montfortės soduose Valensijoje (1859, kraštovaizdžio architektas Sebastián Monleón Estellés, po 1940 sodus atkūrė kraštovaizdžio architektas Javieras Winthuysenas Losada)
2271