peridottas (pranc. péridotite), gelminių, ultrabazinės sudėties ultramafinių (mafinių mineralų daugiau kaip 90 %) uolienų bendras pavadinimas. Peridotitą sudaro olivinas (40–90 %), piroksenai (rombiniai ir monoklininiai), kartais raginukė, granatas, labai retai plagioklazas. Peridotito spalva priklauso nuo piroksenų tipo – būna nuo pilkos iki juodos, su žalsvu atspalviu. Peridotito būna įvairaus grūdėtumo (dažniausiai stambiagrūdės), porfyriškos struktūros, tolygios tekstūros. Skiriamos 3 pagrindinės peridotito rūšys (pagal piroksenų tipą): harcburgitas (sudarytas iš olivino ir rombinio pirokseno), lercolitas (iš olivino ir rombinio bei monoklininio piroksenų), verlitas (iš olivino ir monoklininio pirokseno). Pagal antrinius mineralus skiriamos peridotito atmainos (augitinis, granatinis, pirotininis, žėrutinis peridotitas). Peridotitas susidaro lydantis mantijai ir iš jos kristalizuojantis ultrabazinės sudėties magmai. Dažnai peridotitas būna paveiktas kataklazės, perkristalizacijos, serpentinizacijos. Slūgso viršutinėje Žemės mantijoje, Žemės plutos raukšlėtose zonose štokų, daikų, kimberlitinių vamzdžių pavidalu. Peridotituose yra asbesto, chromo, platinos, vanadžio, sulfidinių vario, nikelio, geležies rūdų telkinių. Naudojamas metalurgijoje, skaldai, apdailos medžiagoms gaminti. Didžiausi telkiniai yra Kanadoje (Sudbury), Pietų Afrijos Respublikoje (Bushveldo kompleksas). Peridotito yra Lietuvos kristaliniame pamate.
-Harcburgitas; -lercolitas; -verlitas