perikardas

perikárdas (pericardium < peri… + gr. kardia – širdis), širdplėvė, uždaras širdies dangalas. Susideda iš vidinio lapo (epikardo), kuris yra suaugęs su širdies paviršiumi ir ties didžiosiomis kraujagyslėmis pereina į pasieninį lapą, dengiantį širdį atokiau nuo jos paviršiaus. Abu lapai susideda iš jungiamojo audinio su elastinių skaidulų priemaiša. Tarp jų yra perikardo ertmė, pilna skaidraus serozinio skysčio (iki 50 ml). Širdžiai susitraukinėjant skystis saugo perikardo lapus nuo trinties. Kai kurios ligos (pvz., reumatas, tuberkuliozė) gali sukelti perikardo uždegimą (perikarditą), perikardo lapai vietomis suauga arba ertmė visai užanka. Esant širdies, inkstų nepakankamumui perikardo ertmėje gali susikaupti daug skysčio (transudato), atsiranda širdiplėvės vandenė. Plyšus širdies sienai (pvz., dėl miokardo infarkto), kylančiajai aortai ar širdies vainikinėms arterijoms (dėl aneurizmos, traumos) perikardo ertmė staiga prisipildo kraujo. Kai jo būna apie 400–500 ml, suspaudžiami prieširdžiai ir venos, pasunkėja diastolė, gali ištikti mirtis.