Periklis

Perklis (Periklēs) apie 490 pr. Kr.Atėnai 429 pr. Kr.Atėnai, senovės graikų politikos ir karo veikėjas. Aristokratų Alkmajonidų giminės. Žuvus Efialtui (461 pr. Kr.) tapo Atėnų demokratų vadovu. 444 ar 443–429 pr. Kr. Atėnų strategas (kariuomenės vyriausiasis vadas), nuo 433 pr. Kr. ir Atėnų valstybės vadovas. Siekdamas susilpninti visateisių piliečių socialinius prieštaravimus, Periklis inicijavo priimti įstatymus (vadinamuosius Periklio įstatymus), kurie demokratino valstybės valdymą: atvirą balsavimą daugeliui pareigybių eiti pakeitė rinkimu burtais, panaikino turto cenzą, už tarnybą pradėjo mokėti atlyginimą, nuolatos dalijo neturtingiesiems maisto produktus, įkurdino neturtinguosius kleruchijose; įsteigė teorikoną (fondas, kurio lėšos buvo skiriamos neturtingiems piliečiams teatrui lankyti).

Periklis (marmuras, Vatikano muziejai)

Vykdė agresyvią užsienio politiką. Malšino Atėnų vadovaujamos Delo sąjungos narių sukilimus (pvz., 440 pr. Kr. Samo). Prasidėjus Peloponeso karui (431–404 pr. Kr.) buvo apkaltintas finansiniu piktnaudžiavimu. 430 pr. Kr. neišrinktas strategu. 429 pr. Kr. reabilituotas. Manoma, mirė nuo maro.

Periklio laikais Atėnai klestėjo labiausiai, tapo Graikijos didžiausiu politiniu, ekonomikos ir kultūros centru; sustiprėjo jų karinio jūrų laivyno galia. Atėnuose buvo pastatytas Partenonas, Propilėjai, odeonas.

Periklis aprašytas Plutarcho, Plinijaus Vyresniojo veikaluose.

879