perikopė

perkopė (gr. perikopē < perikoptō − nupjaunu, atskiriu), Biblijos ištraukos, kurios pagal liturginių metų tvarką skaitomos ir aiškinamos per šv. Mišias ir kitas pamaldas. Perikopės sudaro specialias liturgines skaitinių knygas (skaitiniai). Visose perikopių sistemose paskutinis skaitinys yra iš Evangelijų. Pirmaisiais krikščionybės amžiais šv. Mišių skaitiniai nebuvo suskirstyti į perikopes. Šv. Justino Kankinio knygoje Pirmoji apologija (apie 150) yra pateiktas seniausias sekmadienio pamaldų aprašymas, kuriame minima Biblijos skaitymo sistema, nuosekliai pateiktas visų liturginių metų Biblijos skaitymas (lot. lectio continua) per kiekvienas šv. Mišias. Vėliau Biblijos skaitiniai buvo pritaikyti liturginių metų laikotarpiams ir didžiausioms šventėms − Kalėdoms, Trijų Karalių šventei, Velykoms, Šeštinėms. Romos Bažnyčioje nuo ištisinio skaitymo ilgainiui buvo pereita prie Biblijos tekstų parinkimo − perikopių sistemos, kartu laikantis Biblijos teksto eiliškumo. Senasis paprotys skaityti Bibliją, kaip skaitinių knygą, kol vyskupas duos ženklą sustoti, pakeistas, – pradėta per kiekvienas pamaldas skaityti tam tikrą ištrauką (lot. lectio selecta). Biblijos paraštėse buvo skaitinių ištraukas nurodančios pastabos, sudarytas pirmų ir paskutinių skaitytinos ištraukos žodžių sąrašas (lot. Comes, Liber Comitis). Manoma, kiekvienam liturginių metų sekmadieniui pirmąsias epistolių ir Evangelijų perikopes popiežiaus pavedimu atrinko šv. Jeronimas; jos vėliau buvo įtrauktos į Romos mišiolus. Romoje, Šiaurės Afrikoje ir Galijoje nuo 3 a. be graikų ir lotynų kalbų perikopės buvo skaitomos ir vietos kalbomis. Perikopių sistema įsigalėjo 5 a. pabaigoje. Seniausi rašytiniai šaltiniai apie perikopes ir jų sistemą yra išlikę iš 5−7 a.; svarbiausi − popiežių šv. Leono I Didžiojo ir šv. Grigaliaus I Didžiojo išlikusios homilijos, pasakytos pagal epistolių ir Evangelijų perikopių skaitymo tvarką. Galutinai perikopių sistema Romos liturgijoje suvienodinta ir patvirtinta 1570 šv. Pijaus V paskelbtame norminiame Romos mišiole (Missale Romanum). Vatikano II susirinkimo (1962–65) nutarimu reformuotame ir Pauliaus VI įsakymu 1970 išleistame Romos mišiole buvo iš naujo peržiūrėta skaitinių tvarka, sudaryta nauja perikopių sistema. Joje pateikti 3 metų ciklo sekmadienių ir 2 metų savaitės dienų skaitiniai. Skaitinių perikopės įvairių liturginių laikotarpių sekmadieniams ir šventėms buvo parinktos pagal temą arba pusiau tęstinio skaitymo principus. Kai kurioms ilgoms perikopėms numatytos ilgoji ir trumpoji formos, jos pažymėtos spaudos ženklais. Dar buvo peržiūrėtos Valandų liturgijos, Romos apeigyno, Romos pontifikalo ir kitų liturginių knygų perikopės.

2245