perimètrija (gr. perimetreō – matuoju aplink), akipločio matavimas. Tiriama specialiu prietaisu – perimetru. Akipločiu įvertinama periferinė rega. Jam matuoti naudojamas įgaubtas sferinis paviršius, atitinkantis tinklainės paviršių. Pacientui rodomi 1, 3, 5, 10 mm skersmens balti arba spalvoti skrituliai, slenkantys iš periferijos centro link (tiriamoji akis žiūri į fiksuojamąjį tašką, esantį perimetro centre, kita akis yra uždengta). Pacientas, nejudindamas akies, turi pasakyti, kada pastebėjo atslenkantį skritulį ir kokios jis spalvos. Sveiko žmogaus akipločio ribos tiriant 10 mm skersmens baltu skrituliu yra: į viršų 50–60°, į apačią 70–75°, į vidų 60° ir į išorę 90°. Sukurta naujų perimetrijos metodų (pvz., kompiuterinė perimetrija), kurie padeda labai anksti nustatyti akipločio pakitimus. Perimetrija taikoma akių ir kai kurioms galvos smegenų ligoms diagnozuoti.
Perimetrijos pradininkas yra A. F. W. E. von Graefe (Vokietija), kuris 1855 nustatė sergančiojo akių liga akipločio pakitimus.