periplai

perplai (gr. periploi – apiplaukimai), naujų jūros kelių atradėjų užrašai apie pakrantės ypatumus, gamtą, vietos tautas ir jų papročius. Idėja, spėjama, perimta iš finikiečių laivų kapitonų užrašų; pirmą kartą literatūroje keliautojų patirtis legendine ir supoetinta forma atspindėta Odisėjoje. Ši tradicija davė pradžią vienam iš pirmųjų graikų literatūrinės prozos (istoriografijos ir aprašomosios geografijos) žanrų (jį atitinkantis žemyno aprašymas – periodas, apkeliavimas sausuma, apėjimas; pirmasis žinomas periodas buvo parašytas Hekatajo); kai kurios Herodoto Istorijos dalys parašytos tradiciniu periplų ir periodų stiliumi.

Eutimenas iš Masalijos (6 a. pr. Kr. ?) vienas pirmųjų aprašė Vakarų Libijos (Afrikos) pakrantę; juo rėmėsi Hekatajas, Herodotas ir kiti. Libijos apiplaukimą buvo aprašęs ir finikietis Hanonas iš Kartaginos (apie 490 pr. Kr.); 4 a. pr. Kr. jo periplas buvo išverstas į graikų kalbą. 5 a. pr. Kr. Skilaksas iš Kariandės Persijos karaliaus Darėjo I Didžiojo įsakytas apiplaukė Arabiją bei Indijos pakrantes ir aprašė savo kelionę; jo, kaip ir kitų minėtų keliautojų, periplas neišliko. Vėliau jam buvo priskirtas 4 a. pr. Kr. parašytas Plaukimas jūra aplink Europą, Aziją ir Libiją. Aleksandro Makedoniečio laivyno vadas Nearchas 325–324 pr. Kr. ištyrė ir aprašė vandens kelią nuo Indo iki Eufrato; jo kūrinio išliko tik fragmentai (Ariano, Strabono, Eratosteno veikaluose). Manoma, 4 a. pr. Kr. pabaigoje Pitėjas iš Masalijos (dabar Marselis) aprašė Ispanijos, Galijos vakarines pakrantes, Britaniją, Škotiją, galbūt Norvegiją ar Islandiją (mistiškoji Tulės sala ?), Baltijos jūrą (Apie Okeaną; išliko tik cituojami fragmentai). Agatarchidas iš Aleksandrijos (apie 110 pr. Kr.) aprašė kelionę Raudonąja jūra (jį cituoja Diodoras ir Fotijas), Arianas (130 po Kr.) – Juodąja jūra (išliko). Periplų tradicija gyvavo iki antikos pabaigos: Marcianas iš Heraklėjos apie 400 po Kr. parašė Išorinės jūros, rytinės ir vakarinės, bei didžiausių jos salų periplą, laikomą Klaudijo Ptolemajo veikalo kompiliacija (didesnė veikalo dalis išliko).

879