perkūno oželis

perkno ožẽlis (Gallinago gallinago), paprastàsis perkno ožẽlis, tilvikinių (Scolopacidae) šeimos paukštis. Paplitęs Eurazijoje.

Kūno ilgis 23–28 cm, masė apie 100 gramų. Snapas ilgas tiesus. Pilkai rusva nugarinė pusė išmarginta juodomis, rusvomis ir ryškiai rudomis dėmelėmis ir juostelėmis. Kūno apačia šviesesnė. Slapstosi žolėse, pakilęs skrenda mėtydamasis į šonus. Per tuoktuves patinas skleidžia į ėriuko mekenimą panašų garsą hm‑mehehehehe, kurį sukelia virpėdamos kraštinės uodegos plunksnos, kai paukštis staigiai krinta įstrižai žemyn iš 100 m (kartais aukštesnio) skrydžio taško. Ant žemės dažnai girdimas įprastas perkūno oželio balsas, panašus į dviskiemenį tikit tikit tikit. Gyvena klampiose pelkėse, drėgnose pievose. Minta smulkiais bestuburiais (kirmėlėmis, įvairiais vabzdžiais ir jų lervomis), rečiau smulkiomis augalų dalimis bei sėklomis. Maisto ieško dumble, kaišiodamas į jį ilgą snapą.

perkūno oželis

Monogamas. Lizdą suka tarp žolių šlapiose pievose, žemapelkėse, šlapynėse, miško šlapžemėse. Deda 4 margus, kriaušės formos kiaušinius. Peri patelė 20 dienų. Jaunikliai viščiukiniai, greitai palieka lizdą, po 19–20 d. pradeda skraidyti, juos vedžioja patelė ir patinas. Migruoja netoli.

Perkūno oželis paplitęs visoje Lietuvoje. Parskrenda kovo, išskrenda lapkričio viduryje, kartais žiemoja. Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. medžiojamas. Kasmet peri 10 000–20 000 porų.

3102

-oželis