perkusija

perkùsija (percussio), tyrimo metodas, kai stuksenant kūno paviršiumi ties tiriamais organais įvertinami kylantys garsai. Vienas paprasčiausių ir pirminių ligonio fizinio tyrimo metodų. Atliekant perkusiją dešiniosios rankos sulenktu didžiuoju pirštu suduodama į kairiosios rankos didįjį pirštą, prispaustą prie tiriamos kūno vietos. Perkusijos smūgiai būna vienodo stiprumo, trumpi; po jų stuksenantis pirštas tuojau atitraukiamas. Stuksenama iš eilės kiekvienoje kūno vietoje po 2–3 kartus. Ties audiniais, kuriuose visai nėra oro, girdimas duslus, ties oro turinčia ertme – skambus, ties organu, kuriame yra ir standaus audinio, ir oro – aiškus garsas; pastarasis dažniausiai girdimas ties plaučiais. Garsai, girdimi stuksenant sveikus ir pažeistus vidaus organus, skiriasi, iš jų galima spręsti, kokia yra vidaus organų būklė (pvz., sergant plaučių uždegimu, šlapiuoju pleuritu, kai plaučių audinyje sumažėja arba visai nelieka oro – girdimas duslus garsas). Perkusija dažniausiai tiriami plaučiai, kepenys ir kiti organai.