perlitas

perlitas

perltas (pranc. perlite < perle – perlas), rūgščios sudėties (70−75 % SiO₂) magminė vulkaninė uoliena; obsidiano atmaina, kurioje yra daugiau konstitucinio vandens (1–5 %). Susidaręs iš amorfinės medžiagos, kurioje būna kvarco, plagioklazo, sanidino, leucito kristalų. Struktūra perlitinė (koncentriškai lukštiškas uolienos skyrumas, dėl kurio ji skaidosi 1–15 mm skersmens irizuojančio paviršiaus į perlus panašiais rutuliukais). Tekstūra masyvi arba poringa, kartais juostuota. Perlito spalva nuo pilkšvai gelsvos, žalsvos iki geltonos, rudos. Lūžis kriauklėtas. Perlitas susidaro obsidiano hidratacijos metu. Pagal hidratacijos laiką skiriamas pirminis ir antrinis perlitas. Pirminis perlitas susidaro greitai tirštėjančios lavos vėsimo ir joje esančio vandens perskirstymo (dėl slėgio ir temperatūros pokyčių) metu; antrinis – dėl hidroterminių tirpalų arba paviršinio vandens poveikio. Naudojamas statybose (betono užpildas, termoizoliacinė medžiaga), keramikos, chemijos pramonėje. Didžiausi telkiniai yra Armėnijoje, Islandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Rusijoje (Kamčiatka).