perlitas

perltas (pranc. perlite < perle – perlas), geležies‑anglies lydinių (dažniausiai plieno) struktūros komponentas, turintis apie 0,8 % anglies. Susidaro lėtai aušinamame pliene žemesnėje kaip 727 °C temperatūroje iš austenito, kuris virsta ferito ir cementito plokštelių mišiniu (plokštelinis perlitas; paprastai angliniame pliene) arba cementito grūdeliai išsidėsto ferito matricoje (grūdelinis perlitas; paprastai legiruotame pliene). Stipriausias (stiprumo riba tempiant iki 900 MPa) ir kiečiausias (kietumas pagal Brinellį HB iki 250) yra smulkus plokštelinis, o plastiškiausias – stambus grūdelinis perlitas. Plokštelinio perlito sandara nestabili, jį pakaitinus cementito plokštelės apvalėja ir jis virsta grūdeliniu; grūdelinio perlito sandaros plienas minkštesnis, lengviau ir glotniau tekinamas, dėl to labai tinka įrankiams gaminti.

Perlitą atrado 1885 H. C. Sorby.

1802