Perlojõs respùblika, Perlojos ir gretimų kaimų savavaldė bendruomenė, gyvavusi 1918–23 (su pertraukomis).
Perlojos respublikos pradžia – 1918 10 susikūręs Jono Česnulevičiaus, vėliau – Juozo Lukoševičiaus vadovaujamas perlojiečių ginkluotas apsaugos būrys (50–80 žmonių), saugojęs miestelį ir apylinkes nuo plėšikų, daugiausia besitraukiančių Vokietijos kariuomenės karių, vėliau – nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos karinių dalinių puldinėjimų.
1918 11 13 Perlojos gyventojų ir parapijos kaimų įgaliotinių susirinkime buvo išrinktas 5 asmenų parapijos komitetas, atskaitingas visuotinei gyventojų sueigai (pirmininkas Jonas Česnulevičius). Komitetui buvo suteikti platūs įgaliojimai tvarkyti visus Perlojos ir jos parapijos apsaugos, teisėtvarkos, bendrus buities reikalus. Jis suorganizavo miliciją, teismą, įsteigė kooperatyvą, rūpinosi miškų priežiūra ir apsauga, šalpos, švietimo, sanitarijos reikalais. Iš pinigų, gautų už parduotą statybinę medieną, ir teismo skirtų baudų mokėjo algas bendruomenės pareigūnams. Perlojiečiai skelbėsi įkūrę nepriklausomą kunigaikščio Perliaus respubliką, turėjo savo antspaudą. 1919 02 Perloją užėmusio Sovietų Rusijos karinio dalinio vadovybės reikalavimu parapijos komitetas veikė pasivadinęs revoliuciniu komitetu.
Perlojos respublikos komiteto antspaudas
1919 04 rusų kariuomenei pasitraukus perlojiečių apsaugos būrys ginklu pasipriešino (manoma – per klaidą) Lietuvos Respublikos kariuomenės kuopai, kuri po susirėmimo užėmė miestelį. Jonas Česnulevičius, Juozas Lukoševičius ir 11 kitų Perlojos ginkluoto apsaugos būrio narių trumpai buvo suimti, tardomi Kaune. Buvo sudarytas Lietuvos Respublikos Perlojos valsčius.
1919 05 Perlojos respublika nustojo gyvuoti. Veikdami kaip partizanai buvę jos apsaugos būrio nariai priešinosi 1919 08–1920 07 Perlojos valsčių užėmusiai Lenkijos kariuomenei: iš pasalų apšaudydavo jos karius, gadino telefono liniją, vykdė žvalgybą, palaikė slaptus ryšius su Lietuvos Respublikos karinėmis įstaigomis.
1920 10–1923 03 Perloja ir jos apylinkės buvo 20 km pločio neutraliojoje zonoje prie Lietuvos–Lenkijos demarkacijos linijos. Perlojos respublika iš dalies buvo atkurta; į Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus rinktinės padalinį pertvarkytas Lietuvos Respublikos kariuomenės remiamas ginkluotas perlojiečių būrys 1920 09 19–1923 03 saugojo demarkacijos linijos ruožą nuo Lenkijos kariuomenės puldinėjimų, prieš ją įvykdė keletą sėkmingų išpuolių. 1923 02 Tautų Sąjungai panaikinus neutraliąją zoną dalis Perlojos (Merkio dešiniajame krante) liko Lietuvoje. Demarkacijos liniją ėmė saugoti pasienio policija.
-Perliaus respublika; -Perlojos valsčius
P. Česnulevičiūtė Kovojanti Perloja 1918–1923 Varėna 1998, Perloja 1378–1923 Vilnius 2008.