Permės finų kalbos

Pèrmės fnų kabos, vienas uraliečių šeimos finų kalbų pogrupių. Jį sudaro trys kalbos: komių zyrių (kalbančiųjų apie 217 000), komių permiečių (apie 100 000) ir udmurtų (apie 500 000; 2002). Komiai zyriai gyvena Rusijos Federacijos Komijos respublikoje ir Tiumenės, Omsko, Archangelsko ir kitose srityse, komiai permiečiai – Permės Komių auton. apygardoje, udmurtai – Udmurtijoje, Baškirijoje ir Totorijoje. Labiausiai susiskaidžiusi į tarmes yra komių zyrių kalba (skiriama 10 tarmių), komių permiečių ir udmurtų kalbos kiekviena turi po dvi tarmes – šiaurės ir pietų. Komių zyrių ir komių permiečių kalbos yra labai artimos, jų išsiskyrimą lėmė teritoriniai, kultūriniai ir bendrinės kalbos formavimosi skirtumai (komių kalba).

Komių ir udmurtų kalbos iš Permės finų prokalbės išsiskyrė apie 9 a. po Kristaus. Tuomet jos patyrė didelę tiurkų kalbų, ypač vadinamųjų Volgos bulgarų (dabartinių čiuvašų protėvių) ir totorių, įtaką. Udmurtų kalba jų paveikta yra labiau negu šiauriau už ją paplitusios komių kalbos. Permės finų kalbos nuo apie 13–14 a. iki 21 a. pradžios patiria rusų kalbos įtaką.

Atsiskyrusios gana vėlai, Permės finų kalbos išlaikė nemažai bendrų bruožų. Jų fonologinė sistema susideda iš 7 balsinių ir 26 priebalsinių fonemų (komių kalbose žodžio galo redukcija yra stipresnė negu udmurtų kalboje, plg. komių kalaba tyrp ‘burna, lūpa’, udmurtų kalba tyrpy ‘tas pat’). Morfologijai būdinga išplėtota linksnių sistema: komių kalbos jų turi 14–17 (komių zyrių kalba 14, komių permiečių – 16–17), udmurtų kalba – 15. Bent 14 linksnių visoms Permės finų kalboms yra bendri, padaromi su tais pačiais morfologiniais rodikliais ir nesiskiria savo funkcijomis. Kitos Permės finų kalbos morfologijos bendrybės yra daiktavardžių linksniavimui būdinga savybinės priesagos ir vienoda veiksmažodžio laikų sistema. Sintaksėje yra ryškesnių skirtumų (udmurtų kalba išlaikė archajiškesnę uralietišką žodžių junginių ir sakinių struktūrą).

Komių kalba turi palyginti senus 14 a. siekiančius rašto paminklus, rašytus senaisiais komių rašmenimis, sukurtais iš graikų rašto ir kirilikos. Seniausi udmurtų kalbos rašto paminklai žinomi iš 18 amžiaus. Nuo 20 a. 4 dešimtmečio visos Permės finų kalbos vartoja kiriliką, papildytą jų foneminę sandarą atitinkančiais diakritiniais ženklais.

330