Permės lageriai
Pèrmės lãgeriai, veikė 1972–87 Permės srityje, Čiusovojaus rajone. Juose kalėjo tik politiniai kaliniai. Įkurti siekiant geriau izoliuoti Mordovijos lagerių kalinius ir apsunkinti informacijos iš ten patekimą į Maskvą, į nelegalų periodinį leidinį Chronika tekuščich sobytij, taigi ir į užsienį.
Punktai ir kalėjimas
Iš pradžių į Permės lagerius buvo vežami politiniai kaliniai iš Mordovijos, vėliau – ir kiti nuteistieji iš visos SSRS. 1972 07 13 buvo įkurti du griežtojo režimo punktai: 35‑asis (Centralno gyvenvietėje) ir 36‑asis (Kučino kaime). 1976 įsteigtas dar vienas – 37‑asis (Polovinkos gyvenvietėje); jame 1978 įkurtas antrasis skyrius. 1980 į Permės lagerius iš Mordovijos atkeltas vienintelis SSRS veikiantis ypatingojo režimo skyrius. Šiam skyriui apie 0,5 km nuo 36‑ojo punkto buvo atitverta atskira zona, pastatytas specialusis kalėjimas. Tai buvo itin griežto režimo kalėjimas su karceriu, vienutėmis, grotomis ant langų. Jo kamerose buvo laikomi recidyvistai – asmenys, jau anksčiau bausti laisvės atėmimu už ypač pavojingus nusikaltimus. Visų Permės lagerių valdyba ir centrinė ligoninė buvo 35‑ajame punkte.
Kaliniai
Per visą Permės lagerių gyvavimo laikotarpį juose yra kalėję 1358 politiniai kaliniai, iš jų 744 – 35‑ajame punkte, 514 – 36‑ajame (ir ypatingojo režimo skyriuje), 280 – 37‑ajame punkte. Daugiausiai tai buvo pasipriešinimo komunistiniam totalitariniam režimui organizatoriai ir dalyviai: SSRS žmogaus ir tikinčiųjų teisių gynimo organizacijų ir komitetų vadovai ir nariai, nelegalių spaudos leidinių leidėjai, vertėjai, platintojai, atsišaukimų, kreipimųsi į tarptautines organizacijas autoriai, nuteisti pagal Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos Baudžiamojo kodekso 70, 64, 66–69 straipsnius (antisovietinė agitacija ir propaganda, tėvynės išdavimas, šnipinėjimas ir kita) ar analogiškus sąjunginių respublikų straipsnius. Jie buvo laikomi ypač pavojingais valstybiniais nusikaltėliais.
Permės lageriuose yra kalėję beveik visi žymiausi Rusijos, SSRS respublikų, okupuotų Baltijos valstybių žmogaus teisių gynėjai ir disidentai. Ypatingojo režimo skyriuje kalėjo Gunāras Astra, M. Horynis, Ivanas Kandyba, Levko Lukjanenko, M.‑O. Niklusas, Vasylis Stusas, griežtojo režimo lageriuose – Josifas Begunas, V. Bukovskis, Glebas Jakuninas, S. Kovaliovas, Anatolijus Marčenko, iš lietuvių – B. Gajauskas, V. Petkus, P. Plumpa, A. Svarinskas.
Lagerių panaikinimas
1987 buvo panaikinti 36‑asis, 37‑asis punktai ir ypatingasis skyrius, dauguma kalinių paleisti į laisvę, kiti (teisti už ypač sunkius nusikaltimus) perkelti į centrinę ligoninę, esančią 35‑ajame punkte (jos pirmojo aukšto palatos pertvarkytos į kameras); iki 1991 ir jie buvo paleisti.
Nuo 1991 vasaros 35‑ajame ir 37‑ajame punktuose veikia griežtojo režimo kriminalinių nusikaltėlių kolonija, 36‑asis paverstas psichoneurologijos ligonine. 1992, Permės lagerių įkūrimo 20 metų sukakties proga, Memorial organizacijos Permės skyriaus pastangomis prie centrinės ligoninės (iš jos buvo paleisti paskutiniai kaliniai) pritvirtinta memorialinė lenta, dviejose ligoninės palatose įrengta ekspozicija, ypatingojo režimo skyriuje įsteigtas muziejus.
1077
-lageriai