perovskitas
perovskitas
perovsktas (pagal rusų minerologo L. Perovskio pavardę), oksidų klasės mineralas CaTiO3. Kristalai rombinės singonijos, pseudokubų, kubų, kubinių oktaedrų formos; dažn. sudaro grūdėtus agregatus. Perovskitas būna gelsvos, rusvos, pilkšvai juodos spalvos. Bruožas (miltelių spalva) baltas, pilkas. Blizgesys deimanto, pusiau metalinis. Lūžis kriauklėtas. Kietumas 5,5–6. Tankis 4000–4200 kg/m3. Kartais būna radioaktyvus. Niobio turinti atmaina vadinama dizanalitu, cerio – knopitu. Susidaro magminių procesų, regioninio ir kontaktinio metamorfizmo metu. Perovskitas yra titano, retųjų žemių elementų (cerio, niobio) rūda. Randamas bazinėse, ultrabazinėse uolienose, chloritiniuose skalūnuose, serpentinituose, karbonatituose. Didžiausi telkiniai yra Austrijoje (Tirolio federacinė žemė), Rusijoje (Uralas, Achmatovskas), Suomijoje, Šveicarijoje.
-Dizanalitas; -knopitas