pérsekiojimas (karyboje), besitraukiančio priešo puolimas siekiant jį galutinai sunaikinti. Persekiojant priešą smogiami ugnies smūgiai, pajėgos veržliai prasiveržia į priešo grupuotės sparnus ir užnugarį turint tikslą ją apsupti, suskaidyti ir sunaikinti arba paimti į nelaisvę. Persekiojančios pajėgos juda batalionų (brigadų) vorų ikikovine rikiuote. Priešo atsitraukimo kryptimi užimamos lemiamos kelių sankryžos, perkėlos ir kiti vietovės objektai, į priekį siunčiami sustiprinti padaliniai, išmetamas oro desantas ir diversinės grupės. Persekiojimas būna frontalusis ir lygiagretusis, jie vienas su kitu derinami. Frontalusis persekiojimas − atsitraukiančio priešo veiksmų stabdymas (sukaustymas) persekiojant jį iš fronto: siekiama neleisti atitrūkti priešo grupuotei, priversti ją išsiskleisti ir stoti į mūšį nepalankioje vietovėje ir sunaikinti. Lygiagretusis persekiojimas − ryžtingas persekiojimo pajėgų išėjimas į lygiagrečius priešo atsitraukimo kelius: aplenkiamos priešo pajėgos, užimami svarbūs vietovės rajonai (objektai), priešo pajėgoms neleidžiama atsitraukti, jos izoliuojamos nuo galimos rezervo paramos, naikinamos smūgiais iš sparnų, fronto ir užnugario arba paimamos į nelaisvę.
frontalusis persekiojimas; lygiagretusis persekiojimas
645