Persèpolis (senovės persų kalba Parsua), senovinio miesto griuvėsiai Irano pietvakariuose, Farso ostane, 50 km į šiaurės rytus nuo Širazo.
Istorija
Įkurtas (pradėtas statyti 518 pr. Kr., baigtas apie 515 pr. Kr.) Darėjo I Didžiojo iniciatyva (valdė 522–486). Apie 513 pr. Kr. tapo viena Achaimenidų valstybės sostinių. 5 a. pirmoje pusėje, valdant Kserksui I, išplėstas. 330 pr. Kr. užimtas Aleksandro Makedoniečio ir nuniokotas; pamažu pradėjo smukti. Tais laikais persai miestą vadino Parsua (persų miestas), graikai – Perses Polis.
Persepolis
Architektūra
Išliko ant didelės terasos (į viršų veda dvigubi laiptai su 111 pakopų) stovėjusių monumentalių reljefais puoštų Darėjo I Didžiojo rūmų, apadanos, Pasitarimų salės (visi 550–486), Kserkso I rūmų, vadinamojo haremo, lobyno, 100 kolonų salės, propilėjų (visi pastatyti valdant Kserksui I, 486–465, ir Artakserksui I Ilgarankiui, 465–425), Artakserkso III Mnemono rūmų (359–338) fragmentų. Šalia terasos – vadinamoji Fratadaros šventykla (apie 3 a. prieš Kristų). Terasoms, pamatams, laiptams, durų ir langų aprėminimui, kolonoms naudota kalkakmenis, sienos mūrytos iš plytų (visi Persepolio statiniai – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979). Prie Persepolio, Nakš‑e Rostame, uolose iškirstos kapavietės (6–4 amžius).
Persepolio fragmentas
Tyrimai
1664–67 prancūzų keliautojai Jeanas de Thévenot ir Jeanas Chardinas tyrė statinių liekanas. Olandų keliautojas dailininkas Cornelisas de Bruijnas knygose (Kelionės į Moskoviją, Persiją ir Rytų Indiją / Reizen over Moskovie, door Persie et Indie, 1711, ir kitose) paskelbė piešinių, kurie iki 20 a. išliko geriausia Persepolio ikonografija.
Kserkso propilėjai (5 a. pr. Kr.)
1874 F. K. Andreaso vadovaujama ekspedicija kasinėjo miestą, padarė jo fotografijų. 1878 miesto griuvėsius kasinėjo Širazo gubernatoriaus surengta ekspedicija. 1931–39 Rytų instituto Čikagoje (1931–34 vadovas Ernstas Herzfeldas, 1935–39 – Erichas Schmidtas) ekspedicija rado 30 000 lentelių elamitų kalba (vadinamosios Įtvirtinimo lentelės), apadanos rūmų rytinius laiptus, požeminės kanalizacijos kanalą, įvairių pastatų įkūrimo lentelių. 1939–60 André Godard’as, S. Mohammadas‑Taki Mostafavi ir A. Sami kasinėjo šiaurinę ir pietinę miesto dalis, 20 a. 7 dešimtmečio viduryje A. Tadžvidi – vadinamąją Įtvirtinimų kalvą, 1965–70 Irano ir Italijos ekspedicija (vadovas G. Tilia) – Achaimenidų architektūrą. Nuo 1971 tyrimus mieste koordinuoja Achaimenidų tyrimo institutas Persepolyje (įkurtas 1971, nuo 2002 – Persijos ir Pasargadų tyrimo fondas).
Persepolis (1714, Corneliso de Bruijno knygos Voyage au Levant, c’est-à-dire, dans les principaux endroits de l’Asie Mineure, dans les isles de Chio, Rhodes, et Chypre etc. iliustracija)
bareljefo, vaizduojančio persų karius, liekanos
D. N. Wilber Persepolis, the Archaeology of Parsa, Seat of the Persian Kings New York 1969.
2271