perseverãcija (lot. perseveratio – atkaklumas, užsispyrimas), mąstymo sutrikimas – beprasmis tų pačių žodžių, sakinių arba judesių kartojimas; nevalingas kokio nors vaizdinio, veiksmo, minties, išgyvenimo kartojimasis sąmonėje arba atsiminimas. Pvz., ligonis paklaustas, kokia jo pavardė, ją pasako, pateikus kitą klausimą jis vėl sako savo pavardę. Skiriama motorinė, emocijų, sensorinė ir intelektinė perseveracija. Būdinga esant organiniams psichikos sutrikimams (dėl navikų, galvos smegenų pažeidimų), šizofrenijai, kalbos, judesių ir emocijų ir kitiems psichoziniams sutrikimams, kartais gali kilti dėl išsiblaškymo ar pervargimo. Manoma, kad perseveracijos pagrindas yra cikliškas neuronų struktūrų jaudinimas, vykstantis dėl to, kad signalas vėluoja nutraukti veiksmą.
Perseveracijos terminą 1895 pirmą kartą pavartojo ir aprašė vokiečių psichiatras A. Neisseris žurnale Allgemeine Zeitschrift für Psychiatrie.