Pèrsijos lanka (pers. Khalīj-e Fārs, arab. Bahr Fāris), Indijos vandenyno šiaurės vakarinė dalis į šiaurės rytus nuo Arabijos pusiasalio, giliai įsiterpusi į Azijos pietvakarinę dalį. Plotas 240 000 km2, ilgis iš rytų į vakarus 965 km, didžiausias plotis 370 km, didžiausias gylis 115 m (vidutinis – 42 m). Hormuzo sąsiauris jungia su Omano įlanka (Arabijos jūra).
Kranto linija vingiuota. Šiauriniai krantai statūs, uolėti; šiaurės vakariniai ir pietiniai – lėkšti, smėlėti. Pakrantėse daug mažų salų (didžiausios Bahreinas, Kešmas), pietuose – koralų rifų. Į Persijos įlanką įteka Šatt al Arabas. Vandens paviršiaus temperatūra žiemą 15–21, vasarą 30–33 °C. Druskingumas iki 40 ‰. Paviršinės srovės teka prieš laikrodžio rodyklę. Intensyvi laivyba (naftos gabenimas tanklaiviais). Žvejyba, perlų rinkimas. Svarbią ekonominę ir politinę reikšmę Persijos įlankai teikia naftos gavyba iš telkinių, esančių dugne bei pakrantės regionuose (Persijos įlankos naftingasis baseinas). Didžiausi uostai: Abadanas, Kharkas (Iranas), al Basra (Irakas), al Achmadi (Kuveitas), ad Damamas (Saudo Arabija), Dubajus (Jungtiniai Arabų Emiratai).
Persijos įlanka (nuo Kišo salos)
-Arabijos įlanka