Pesijus, Aulas Persijus Flakas (Aulus Persius Flaccus), 34–62 po Kr., romėnų poetas. Kilo iš Volateros. Priklausė raitelių luomui. Romoje baigęs mokslus, gilinosi į stoicizmo filosofiją, politiko karjeros nesiekė ir kitais būdais joje nedalyvavo. Kūryba draugų rūpesčiu buvo išleista po mirties. Tai hegzametru sukurti 6 eilėraščiai, tradiciškai vadinami satyromis. Pirmojoje satyroje Persijus skelbiasi seksiąs Lucilijumi ir kritikuoja amžininkų poezijos tuštumą, reikšmingų minčių nebuvimą. Jis esąs pasiryžęs kalbėti tiesą apie žmogaus kvailybę, nesiekdamas tuščios šlovės, nepataikaudamas niekieno skoniui. Šią programą įgyvendino kituose 5 eilėraščiuose, kurie yra diatribės (dialogo su tariamu pašnekovu) formos satyros – filosofiniai samprotavimai stoicizmo teiginių temomis: kalbama apie klaidingus žmonių troškimus (satyra 2), prieštaravimą tarp tikrojo žinojimo ir neteisingų veiksmų (satyra 3), sunkų savęs pažinimą ir būtinybę vadovautis savo nuostatomis (satyra 4), stoiko idealą atitinkantį filosofą Karnutą (satyra 5), teisingą žemiškųjų turtų vertinimą (satyra 6). Stiliui būdinga lakoniškumas, neaiškumas, painumas. Nepaisant to, Persijus visada buvo populiarus poetas, jo satyrų skaitymo tradicija nenutrūko ir viduramžiais.
273