personalzmas (lot. persona – asmuo), 20 a. pirmos pusės psichologijos kryptis, tirianti asmens psichikos struktūrą kaip visumą. Asmeniu personalistai laiko savarankišką, save suvokiančią psichinę ir fizinę esybę, kuriai būdinga saviraida. Pasak jų, pasaulis yra hierarchinė asmenų organizacija. Pirmoji žmogaus egzistavimo pakopa yra biologinė, antroji – išgyvenimai, trečioji – kultūrinių, socialinių, dorinių ir religinių vertybių sistema, pasireiškianti kaip asmenybė.
Personalizmo pradininkai – vokiečių filosofai ir psichologai W. Sternas, E. Sprangeris.