Perù knas. Pirmasis viešas kino seansas įvyko 1897 Limoje; pirmą kartą vitaskopu buvo parodytos vadinamosios judančios fotografijos. 1914 Limoje buvo pastatytas kino teatras Excelsior. 1927 sukurtas pirmasis nebyliojo kino filmas Luisas Pardo (Luis Pardas, režisierius E. Cornejo Villanueva), 1934 – pirmasis garsinis filmas Pagirios (Recasa, režisierius A. Santana). 1937–40 kino bendrovėje Amauta Films sukurta ilgametražių vaidybinių kino filmų (daugiausia komedijų ir melodramų), tarp jų – Gražuolis iš kaimo (El guapo del pueblo 1938), Graži žemė (Tierra linda 1939, abiejų režisierius S. Salasas). 5 dešimtmetyje Peru kinematografininkai kasmet pastatydavo apie 6 vaidybinius filmus. Dėl kino raidą stabdžiusios konkurencijos su Jungtinių Amerikos Valstijų kino pramone (Jungtinių Amerikos Valstijų filmai vyravo šalies kino teatruose), 5 dešimtmečio pabaigoje Peru kinematografiją ištiko krizė; filmų gamyba sumenko iki 1–2 per metus. 1950 grupė jaunų kino kūrėjų (broliai V. ir M. Chambi, 1924–87) pirmąjį savo dokumentinį filmą, vaizduojantį vietinių indėnų gyvenimą ir papročius, nufilmavo Cuzco – inkų imperijos sostinėje. 1958 įsikūrė kino bendrovė Cine Club del Cuzco (Cuzco kino klubas), kuri kūrė dokumentinius ir trumpametražius kino filmus (Sniego šventė / La fiesta de las nieves 1960, režisierius M. Chambi). Vadinamajai Cuzco mokyklai tematika ir stilistika artimų kino filmų sukūrė režisierius L. Figueroa (1928–2012, Alkani šunys / Los perros hambriento 1979). Nuo 1965 vaidybinius kino filmus pradėjo kurti rašytojas ir teatro režisierius A. Roblesas Godoy (1923–2010): Tu uždirbsi duonai (Ganarás el pan 1965), Džiunglėse nėra žvaigždžių (En la selva no hay estrellas 1967), Žalia siena (La muralla verde 1969); jo filmai išgarsino Peru kiną užsienyje. Po 1968 kultūros reformos šalies kino pramonė suaktyvėjo. 1973 buvo sukurta komisija, atsakinga už Peru kinematografijos plėtrą. Buvo kuriamos Peru rašytojų kūrinių ekranizacijos: Kuntur Wachana (1975, režisierius F. García Hurtado, g. 1937), Yawar Fiesta (1982, režisierius L. Figueroa). Sukurta politiškai angažuotų vaidybinių filmų: Laulico (1979), Huayanay byla: liudijimas (El caso Huayanay: testimonio de parte 1980, abiejų režisierius F. García Hurtado). Pastatyta komercinių filmų: Amoralios istorijos (Cuentos inmorales 1978), Magnato mirtis (Muerte de un magnate 1980, abiejų režisierius F. J. Lombardi, g. 1947). 1982 susibūrė Grupo Chaski (Chaski grupė), kurianti dokumentinius ir trumpametražius filmus žemiausio socialinio sluoksnio vaikų gyvenimo Peru didmiesčių gatvėse temomis (Gregorio 1984, Juliana 1988, abiejų režisierius F. Espinoza, g. 1942). Žymesni grupės režisieriai: M. Barea, F. Barreto, S. Kaspar, A. Legaspi Etchechury (g. 1948). 20 a. kino filmai buvo nesudėtingo siužeto, vyravo perujiečių, indėnų papročius ir jų gyvenimą vaizduojančios temos. Išsiskyrė režisieriaus A. Robles Godoy filmai, kuriuose sėkmingai buvo naudojamos šiuolaikinės kino meno priemonės. 20 a. pabaigoje vyravo bendros gamybos filmai, dažniausiai su Ispanija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Meksika, kurti serialai. Rengiami tarptautiniai kino festivaliai Limoje (nuo 1996). Sukurta tarptautinį pripažinimą pelniusių filmų: Be pasigailėjimo (Sin compasión 1994, režisierius F. J. Lombardi, Kanų kino festivalio specialusis prizas), magiškojo realizmo stiliaus Liūdesio pienas (La teta asustada 2009, režisierė C. Llosa, g. 1976; Berlyno kino festivalio prizas). Kiti žymesni režisieriai: A. Durantas (g. 1951), A. Tamayo San Románas (g. 1953), D. Gavidia (g. 1963), F. Aguilaras (g. 1973), J. Méndezas (g. 1976).
Peru kultūra