Perù švietmas
Peru teritorijoje švietimo raida prasidėjo inkų imperijos laikotarpiu. Inkų valdovas Inka Roka, valdęs apie 1350–80, liepė įsteigti pirmąsias mokymo įstaigas yachayhuasi, arba išminties namus, turtingesniųjų vaikams mokyti. Juose amautas – išmintingi žmonės (astronomai, poetai, dvasininkai) – dėstė valstybės valdymo dalykus (papročius ir tradicijas, religiją, istoriją, kultūrą). 16 a. kolonizacijos laikotarpiu vietinius gyventojus buvo siekiama išauklėti krikščionimis ir atsidavusiais karaliui. Įvairios religinės organizacijos pradėjo steigti mokyklas prie bažnyčių ir vienuolynų. Dominikonų misionieriai 1551 Limoje įsteigė pirmąjį Pietų Amerikoje Šv. Morkaus universitetą, skirtą kilmingiesiems studijuoti politiką ir ekonomiką. Buvo įsteigtos Šventojo Pauliaus (įkurta 1568), Šventojo Pilypo ir Šventojo Morkaus (įkurta 1575) bei kitos kolegijos. 1825 pradėtos steigti valstybins mokyklos. 1837 įsteigta Viešojo mokymo, labdaros ir bažnyčios reikalų ministerija. 19 a. antroje pusėje priimtas privalomojo ir nemokamo pradinio mokslo įstatymas, 1907 – privalomojo ir nemokamo penkiamečio vidurinio mokslo įstatymas 7–14 m. vaikams. Švietimo sistemą (pradines, vidurines ir neuniversitetines aukštąsias mokyklas) tvarko Švietimo ministerija (įkurta 1943). Nuo 1875 veikia katalikiškoms organizacijoms priklausančios privačios mokyklos. Dalį lėšų privačioms mokykloms skiria valstybė. Dėstoma ispanų ir kečujų kalbomis (kečujų kalba). 2007 paskelbtas dvylikametis nemokamas ir privalomas mokslas 5–17 m. vaikams. Ikimokyklinis ugdymas apima neprivalomus vaikų lopšelius (2–3 m. vaikams), vaikų darželius (2–5 m. vaikams) ir privalomas priešmokyklines įstaigas (5–6 m. vaikams). 2009 buvo 30 175 valstybinės ikimokyklinės įstaigos (996 045 mokiniai, 30 690 pedagogų), 8640 privačių ikimokyklinių įstaigų (328 450; 28 920). Bendrojo lavinimo mokykla apima šešiametę pradinę mokyklą (6–12 m. vaikams), bendrojo lavinimo dvimetę vidurinę mokyklą (12–14 m. jaunuoliams), trimetę vidurinę mokyklą (14–17 m. jaunuoliams) arba trimetę bendrojo lavinimo profesinę ir technikos mokyklą (14–17 m. jaunuoliams). Baigusieji vidurinę mokyklą gauna bakalauro pažymėjimą ir turi teisę be egzaminų stoti į aukštąją mokyklą. 2009 buvo 28 810 valstybinių pradinių mokyklų (3 019 815 mokinių, 139 440 mokytojų), 7580 privačių pradinių mokyklų (727v750; 56 320), 7655vvalstybinės bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos (2 033 165; 117 775), 4350 privačių bendrojo lavinimo mokyklų (527 835; 49 740). Neįgalieji nuo 3 m. mokosi specialiosiose mokyklose. 2009 buvo 458 specialiosios mokyklos, 191 120 mokinių. Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro aukštųjų mokyklų centrai, jaunimo ir suaugusiųjų alternatyvios bendrojo lavinimo mokyklos. 2009 šias įstaigas lankė 1 840 100 mokinių. Aukštasis mokslas nemokamas. Veikia valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos. Yra universitetinės (universitetai; pagal 1983 Aukštojo mokslo įstatymą jie yra autonomiški) ir neuniversitetinės (aukštojo mokslo technologijų, aukštojo mokslo pedagogikos institutai, Viešoji sveikatos, Viešoji administracijos, Diplomatijos, Vaizduojamojo meno ir muzikos akademijos) aukštosios mokyklos. Universitetinis išsilavinimas įgyjamas per 5–6 m., neuniversitetinis – 3–5 metus. 2009 buvo 36 valstybiniai ir 56 privatūs universitetai (iš viso juose studijavo 597 760 studentų), 488 valstybinės neuniversitetinės aukštosios mokyklos (125 700 studentų, 10 570 dėstytojų), 654 privačios neuniversitetinės mokyklos (235 570; 15 422). Nuo 1995 Universitetų veiklos vertinimo nacionalinė taryba su privačiomis institucijomis rengia mokymo programas ir vasaros kalbų institutus indėnams. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Šventojo Antano Didžiojo nacionalinis (įkurtas 1598 Cuzco), San Cristóbalio de Huamangos nacionalinis (įkurtas 1677 Ayacucho; 1886 uždarytas, 1959 vėl atidarytas), Trujillo nacionalinis (įkurtas 1824), Šventojo Augustino nacionalinis (įkurtas 1825 Arequipoje), Altiplano technikos nacionalinis (įkurtas 1856 Puno), Inžinerinis nacionalinis (įkurtas 1875), La Molinos žemės ūkio nacionalinis (įkurtas 1901), Nacionalinis edukologijos (įkurtas 1905), Peru popiežiaus katalikiškasis (įkurtas 1917), F. Villarrealio nacionalinis (įkurtas 1963; visi Limoje) universitetai. Mokslinius tyrimus atlieka universitetai, Nacionalinė mokslinių ir technologinių tyrimų taryba (įkurta 1969), Peru kalbos (įkurta 1887), Peru medicinos (įkurta 1884), Tiksliųjų mokslų, fizikos ir gamtos mokslų (įkurta 1939), Psichologijos, Chirurgijos, Stomatologijos, Branduolinių tyrimų ir kitos akademijos bei privačios mokslo draugijos. Didžiausios bibliotekos: Peru nacionalinė (įkurta 1821), Šventojo Morkaus universiteto, Inžinerinio nacionalinio universiteto. Veikia Gamtos istorijos (įkurtas 1918), Nacionalinis istorijos, Inkų meno (abu įkurti 1921), Archeologijos (įkurtas 1926), Menų (įkurtas 1961), Nacionalinis antropologijos ir archeologijos (įkurtas 1938), Peru nacionalinis kultūros (įkurtas 1946; visi Limoje) muziejai.
Peru kultūra
2271