Perù kis
Bendroji ūkio apžvalga
Peru ūkio plėtra netolygi. 1990 hiperinfliacija buvo pasiekusi 7600 %. Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo parama, t. p reformos, įvykdytos 20 a. 10 dešimtmetyje (įvestos laisvosios rinkos kainos, likviduotas kapitalo įplaukų apribojimas, liberalizuota užsienio prekyba, privatizuota telekomunikacijos, energetika, kasyba), padėjo ją įveikti (1997 infliacija siekė jau tik 6,5 %). Daug žalos ūkiui (ypač žemės ūkiui ir žvejybai) padarė 1997–1998 klimatinės anomalijos (sausros, uraganai, liūtys, potvyniai, pašiltėję priekrantiniai vandenys, sumažėję žvejybos ištekliai), kilusios dėl sustiprėjusio šiltosios El Niño srovės Ramiajame vandenyne poveikio. 1998–2000 Peru ūkis patyrė recesiją. Padėtis ėmė gerėti 2001 (pagyvėjo prekyba, atsigavo statybos, kasybos pramonės šakos).
2009 Peru BVP sudarė 128,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 253 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 8600 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą). 2009 tiesioginės užsienio investicijos į Peru ūkį buvo 34,02 mlrd. JAV dolerių, infliacija sudarė 1,2 %, užsienio skola – 30,04 mlrd. JAV dolerių.
2023, Pasaulio banko duomenimis, Peru BVP sudarė 267,603 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 547,287 mlrd. JAVdolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 7790 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 16 717 JAV dolerių). Infliacija 2,1 % (2024 07).
Pramonė
Pramonės svarbiausia šaka – kasyba. Ji sukuria 12,5 % Peru BVP. Peru – viena pasaulio šalių, turinčių gausių naudingųjų iškasenų išteklių, tiekia pasaulinei rinkai sidabrą, vario, cinko, alavo, švino rūdas. Svarbiausieji kasybos rajonai: Peru vidurinėje dalyje – Cerro de Pasco apylinkėse (kasama vario, cinko, švino, bismuto rūdos), Peru pietinėje dalyje – tarp Icos, Puno ir Moqueguos (vario, geležies, alavo, volframo rūdos, auksas, sidabras), Peru šiaurinėje dalyje – Vakarų Kordiljeroje į šiaurę nuo Huarazo miesto, iki Ekvadoro sienos (auksas, vario, cinko, švino rūdos). Nafta gaunama Amazonijoje – prie Ucayali upės (ties Aguas Calientesu), prie Corrienteso upės, t. p. Costos šiaurinėje dalyje ir kontinentiniame šelfe. Gamtinės dujos gaunamos Amazonijoje, Camisejos ir Aguaytijos apylinkėse. Peru svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. Elektros energiją daugiausia gamina hidroelektrinės. 2008 pagaminta 30,57 mlrd. kWh elektros energijos.
druskos kasykla (Maras, Cuzco regionas)
1
statoma hidroelektrinė (Cheves, 2015)
Apdirbamosios pramonės (ji sukuria 12,5 % Peru BVP, 2007) svarbiausia šaka – maisto pramonė, daugiausia žuvų (ypač žuvų miltų), cukraus (iš cukranendrių), malimo, pieno, vaisių (vyno, sulčių), alyvuogių, kavos. Maisto pramonės įmonių daugiausia Limoje, Callao, Chimbotėje, Arequipoje, Cuzco. Juodosios metalurgijos (geležies lydymo) svarbiausias centras – Chimbote, spalvotosios metalurgijos – La Oroya. Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės įmonių yra Callao, Talaroje, Iquitose, Pucallpoje, Concháne, El Milagro. Tekstilės pramonė perdirba vietinę medvilnę, lamų, alpakų, avių vilną (fabrikai Arequipoje, Callao, Limoje, Cuzco). Statomi laivai (Callao), surenkami automobiliai (Limoje), gaminami traktoriai, dyzeliniai varikliai (Trujillo). Yra odų dirbimo, avalynės fabrikų. Medienos apdirbimo įmonių daugiausia Amazonijoje (prie Ucayali, Amazonės ir Marañóno upių).
Apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje. Amatai (vilnos, odos dirbinių, keramikos, bižuterijos gamyba).
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkis sukuria mažiausią Peru BVP dalį. Pievos ir ganyklos užima 22 % Peru teritorijos, ariamoji žemė ir pasėliai – 4 %. Apie 12 000 km2 žemės ūkio naudmenų dirbtinai drėkinama. Vyrauja dideli ir vidutinio dydžio privatūs ūkiai arba kooperatyvai.
Costos šiaurinėje dalyje (Piuros, Trujillo, Chimbotės apylinkėse) auginama cukranendrės, vilnamedžiai, vaismedžiai, ryžiai, Limos apylinkėse – daržovės (smidrai, brokoliai), citrimedžiai, Costos pietinėje dalyje – vilnamedžiai, alyvmedžiai, vynmedžiai, Andų slėniuose – javai (kukurūzai, miežiai, kviečiai), bulvės. Amazonijoje vietinėms reikmėms auginama javai ir daržovės, upių slėniuose – bananų, kavamedžių, arbatmedžių, kakavmedžių plantacijos (nelegaliai auginami kokainmedžiai). Peru augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 lentelėje. Gyvulininkystės svarbiausias regionas – Andai. Juose ekstensyviai veisiama avys, lamos, alpakos, galvijai. Costoje intensyvi kiaulininkystė, pieninė galvijininkystė, paukštininkystė. Peru gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
lamų ir avių kaimenė
3
4
5
aliejinių palmių plantacija
Ramiajame vandenyne prie Peru gausu žuvų. Žvejyba sukuria 0,7 % BVP. Gaudomos žuvys ir kiti jūriniai gyvūnai. 1997 pabaigoje–1998 pradžioje dėl sustiprėjusio El Niño šiltosios srovės poveikio žvejybos laimikiai buvo labai sumažėję (1998 sugauta 4,3 mln. tonų). Apie 90 % sugaunamų žuvų sudaro ančiuviai (iš jų daugiausia gaminami žuvų miltai); t. p. gaudoma sardinės, skumbrės, tunai. Žvejybos svarbiausi uostai ir žuvų perdirbimo įmonės yra Chimbotėje, Callao. Amazonijoje kertamas miškas (daugiausia raudonmedžiai), renkama lateksas, vanilė, chininmedžio žievė. Ruošiama mediena.
Turizmas
Maču Pikču
Titicacos ežeras
2006 Peru aplankė 1,63 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Čilės (25,4 %), JAV (18,2 %), Ekvadoro (6,8 %), Bolivijos, Argentinos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Kolumbijos, Prancūzijos. Pajamos iš turizmo 1,59 mlrd. JAV dolerių (2006). Labiausiai lankomi ikikolonijinio laikotarpio (Cuzco, Maču Pikču) ir kolonijinio laikotarpio (Lima, Arequipa, Cajamarca) miestai, indėnų kaimai, Nazcos plynaukštė, Titicacos ežeras, Colcos kanjonas, Baltoji Kordiljera, Amazonijos miškai, Ramiojo vandenyno pakrantės kurortai (Mirafloresas, Agua Dulce). Cuzco miestas, Limos ir Arequipos senamiesčiai, Maču Pikču nacionalinė šventovė, Caralio‑Supės šventasis miestas, Chavíno, Chan Chano archeologinės vietovės, Nazcos plynaukštės linijos bei geoglifai ir Jumanos pampos – pasaulio paveldo vertybės.
Chan Chano archeologinė vietovė
Transportas
Dėl didelio aukščių skirtumo Anduose ir didelių Amazonijos miškų masyvų geležinkelių ir automobilių kelių tinklas retas. Geležinkelių yra 1990 km (2008). Svarbiausios geležinkelių linijos: Transandų geležinkelis (iš Callao į Cerro de Pasco su atšaka į Huancavelicą; aukščiausiai pasaulyje esantis geležinkelis, siekia iki 4769 m aukščio) ir Pietų geležinkelis (iš Cuzco į Arequipą ir Mollendo su atšaka nuo Juliacos į Puno). Automobilių kelių apie 78 000 km, iš jų apie 30 % – su kieta ar pusiau kieta danga. Svarbiausias kelias – Panamerikos plentas (Peru yra 3008 km ruožas), einantis lygiagrečiai Ramiojo vandenyno pakrantei. Kiti automobilių keliai: Inkų kelias (apie 3200 km; eina iš Piuros į Puno), Selvos plentas (apie 1700 km; iš Cajamarcos į Madre de Diosą) ir Transandų kelias (834 km; iš Limos į Pucallpą).
Jorge’s Chávezo Limos‑Callao tarptautinis oro uostas
Peru prekybinį jūrų laivyną sudaro 751 laivas (2007). Jūrų svarbiausi uostai: Callao, Chimbote, Talara (per juos išvežama nafta ir jos produktai), Ilo, Mollendo (išvežama mineralinės naudingosios iškasenos). Peru pakrantėje – kabotažinė laivyba. Vidaus vandenų kelių 8808 km (2008); laivuojama Ucayali ir Marañónas, kitos Amazonės baseino upės (iš viso 8600 km) ir Titicacos ežeras (208 km). Upių svarbiausi uostai – Iquitosas, Pucallpa, Yurimaguasas. Peru yra 57 oro uostai (2009) su grįstais kilimo ir leidimosi takais. Tarptautiniai oro uostai: Jorge’s Chávezo Limos‑Callao, Iquitoso, Cuzco, Arequipos.
Bankai
Limos vertybinių popierių biržos pastatas
Veikia Peru centrinis rezervų bankas (Banco Central de Reserva del Perú, įkurtas 1931, būstinė Limoje), 15 komercinių bankų. Didžiausias komercinis bankas – valstybinis Tautos bankas (Banco de la Nación, įkurtas 1966, būstinė Limoje). Peru piniginis vienetas – naujasis solis, lygus 100 sentimų, įvestas 1991 10 vietoj inčio (1 naujasis solis lygus 1 mln. inčių). Veikia Limos vertybinių popierių birža (Bolsa de Valores de Lima, įkurta 1971).
Užsienio prekyba
Peru užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2008)
Užsienio prekybos balansas nuo 2007 teigiamas. Eksportuojama daugiausia spalvotųjų metalų (ypač vario ir cinko) rūdos ir koncentratai, sidabras, auksas, nafta ir jos produktai, žuvys, žuvų miltai, žemės ūkio produkcija (kava, medvilnė, bulvės, smidrai), tekstilės gaminiai. Daugiausia eksportuojama į JAV, Kiniją, Kanadą, Japoniją, Čilę, Braziliją. Importuojama daugiausia mašinos, transporto priemonės, degalai, tepalai, plastikai, popierius, maisto produktai. Daugiausia importuojama iš JAV, Kinijos, Brazilijos, Ekvadoro, Čilės, Argentinos, Meksikos.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2009 eksportavo į Peru prekių už 1,5 mln. litų, importavo iš Peru – už 4,8 mln. litų.
2023 Lietuva eksportavo į Peru prekių už 8,160 mln. eurų (daugiausia kaučiuko ir jo dirbinių, elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių, pieno ir pieno produktų), importavo iš Peru prekių už 3,584 mln. eurų (daugiausia vaisių ir riešutų, žuvų, tekstilės gaminių, kavos, arbatos).
Peru BVP struktūra (2007)
2271
-Peru pramonė; -Peru žemės ūkis; -turizmas Peru; -Peru transportas; -Peru bankai; -Peru užsienio prekyba; -Peru ekonominiai ryšiai su Lietuva