Perugios istorija (Perùdžos istòrija). Ikiistoriniais laikais buvo umbrų gyvenvietė. Pirmą kartą paminėta apie 310 pr. Kr., vadinta Peruzija; tuo metu priklausė Etrūrijos 12 miestų konfederacijai. 308 pr. Kr. Peruziją prisijungė Roma. Per 41−40 pr. Kr. Romos pilietinį karą Oktaviano Augusto sudeginta. 251−253 tapo kolonija (savavaldžiu, laisvu nuo mokesčių ir kitų privilegijų turinčiu miestu). 547 po ilgos apsiausties miestą užėmė Totilos kariuomenė.
Nuo 592 langobardų kunigaikštystės centras. Vėliau per gvelfų ir gibelinų kovas daug kariavo su gretimais miestais (dažniausiai rėmė popiežiaus šalininkus gvelfus).
1540 prijungta prie Popiežiaus srities. 1797 Perugią užėmė Prancūzijos kariuomenė, ji tapo Napoleono Bonaparto įkurtos Tiberinos respublikos sostine (1799 Tiberinos respublika prijungta prie Romos respublikos). 1859 Perugia sukilo prieš popiežiaus Pijaus IX valdžią, maištą brutaliai numalšino popiežiaus samdomi šveicarų daliniai. 1861 prijungta prie Italijos karalystės. Per II pasaulinį karą partizaninio judėjimo centras. 1944 Perugią užėmė Didžiosios Britanijos kariuomenė.
Perusia; Peruzija; -Perugia; -Perudža