Perùzijos kãras, pilietinis karas senovės Romoje (41 pr. Kr. ruduo–40 pr. Kr. pavasaris). Pavadinimas kilo nuo Peruzijos (dabar Perugia) miesto.
Kovėsi triumviro Oktaviano (nuo 27 pr. Kr. Romos imperatorius Augustas) ir triumviro Marko Antonijaus šalininkų – jo brolio Lucijaus Antonijaus ir žmonos Fulvijos kariuomenės. Karą sukėlė triumvirų nesantaika, kurią didino Oktaviano noras skirtis su Fulvijos ir jos pirmojo vyro Klodijaus Pulchro dukterimi Klodija Pulchra, Fulvijos siekimas aukščiausiosios valdžios savo vyrui, tikintis priversti Marką Antonijų grįžti iš Egipto, italikų nepasitenkinimas Oktavijaus vykdomu jų žemių konfiskavimu ir atidavimu savo veteranams. Lucijų Antonijų ir Fulviją (turėjo ne mažiau kaip 8 legionus) rėmė Senatas.
Iš pradžių kariauti labiau sekėsi Lucijaus Antonijaus ir Fulvijos kariuomenei (buvo užėmusi Romą); vėliau didesnė Oktaviano kariuomenė (17 legionų) privertė priešą trauktis į Peruziją; miestą apsiautė. Žiemos metu prasidėjus badui apsiaustieji pasidavė.
Oktavianas Lucijų Antonijų išsiuntė į Ispanijos provinciją, Fulvija buvo ištremta į Sikioną Graikijoje. Oktaviano legionieriai apiplėšė, nuniokojo ir sudegino Peruziją; minint Cezario nužudymo metines, Oktaviano įsakymu 03 15 mirtimi nubausta 300 senatorių ir kitų Lucijaus Antonijaus šalininkų. 40 pr. Kr. mirus Fulvijai, Oktavianas ir Markas Antonijus sudarė taiką; taikai sutvirtinti Markas Antonijus vedė Oktaviano seserį Oktaviją.
1489